Jubiliejų mininti sodų bendrija svajoja apie kaimo statusą

Šiemet sukanka 50 metų, kai buvo įkurta Joniškės sodų bendrija „Švyturys“. Bendrijos pirmininkė Jolanta Jeriominienė su valdybos nariais ir sodininkais ruošiasi kukliai paminėti gražų jubiliejų. Ji sako, kad šie sodai jau seniai tapo gyvenviete, kadangi yra miesto pašonėje – čia kuriasi jaunos šeimos, daug nuolat gyvenančių žmonių. Nors vandentiekio įrengimas soduose stringa, nėra nuotekų tinklų, vargina nesibaigianti kova atliekų aikštelėje, žmonės čia sugyvena draugiškai ir labai norėtų tapti kaimu.

Bendrija didelė

Sodų bendrija „Švyturys“ pradėta kurti 1970-aisiais, o buvo įregistruota 1971 m. Šį laikotarpį puikiai prisimena čia tebegyvenantys pirmieji sodininkai – anksčiau „Švyturys“ ir „Keramika“ buvo viena teritorija, ji vadinta „Rasa“.

– Sodų bendrija įkurta tarybiniais laikais, ji – tų laikų palikimas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Švyturys“ įregistruotas 1991 m. lapkričio 29 d. Turime 31,4 ha, bet čia su keliais ir tvenkiniais, apie 25 ha privatizuota. Mokame savivaldybei žemės mokestį. Suformuota 330 sklypų, o bendrijos narių turime apie 280, nes kiti yra susidvigubinę sklypus, – kalbėjo bendrijos pirmininkė. – Didelė mūsų bendrija, yra labai gražių sodybų, išpuoselėtų.

Bendrijai „Švyturys“ J.Jeriominienė vadovauja jau devynerius metus. Šiemet vyks nauji vadovo rinkimai, kadangi turi vykti rotacija – kadencija trunka trejus metus. Sodų bendrijoje ponia Jolanta gyvena 13 metų, todėl gerai pažįsta viską. Iš surinktų lėšų bendrija pati tvarko kelius ir pjauna pakeles, džiaugiasi, kad trejus pastaruosius metus lėšų skiria savivaldybė.

– Po truputį žengiame į priekį. Daugėja gyventojų, nes mūsų bendrija nutolusi tik 5 km nuo Tauragės. Kuriasi jaunos šeimos, žmonės statosi naujus ir renovuoja senus namus. Kai įrengs vandentiekį, būsime dar labiau patrauklesni. Norėtųsi čia kultūrinio gyvenimo. Mes nesame bendruomenė, nors labai stengiamės: Kalėdoms puošiame eglę, per Jonines kuriame bendrą laužą. Esame iškėlę bendrijos vėliavą, – apie bendrijos gyvenimą pasakojo jos vadovė. – Labai norime, kad pakeistų mūsų statusą – iš bendrijos taptume kaimu, tada galėtume teikti projektus ir gauti finansavimą.

Sprendžia problemas

„Švyturio“ bendrijoje vis dar yra apleistų sklypų, kuriuose nešienaujama žolė. Pirmininkė sako, kad panaši bėda kamuoja visas sodų bendrijas. Pernai neprižiūrimų sklypų duomenis „Švyturys“ perdavė savivaldybės Žemėtvarkos skyriui, šiemet, gegužės mėnesį, skyriaus specialistai apsilankė nurodytuose objektuose. Kadangi kaimynai vieningi, keletą sodininkų priragino susitvarkyti. Ne mažesnis galvos sopulys – atliekų aikštelėje nuolat kraunami stambių gabaritų daiktai, baldai, visi atliekų maišeliai netelpa į konteinerius.

– Nepavyko mums išspręsti tos problemos. Suderinome, TRATC‘as žadėjo pastatyti informacinę lentą, ką galima ir ko negalima krauti į konteinerius. Manome, kad ne visi vyresni žmonės susigaudo, kaip atliekas rūšiuoti, nes kai pagauni už rankos blogai darantį sako: aš nežinojau. Tačiau žadėtų lentų dar nepastatė, – sako pašnekovė. – Mes fotografuojame, skundžiamės, bet esame bejėgiai. Norime, kad daugiau konteinerių pastatytų, bet mums atsako, kad negali dėl nustatytų normų. Sistema tokia, kad vieni nuo kitų stumia, sako, kad čia seniūnija turėtų pasirūpinti. Vėl TRATC‘ui rašysim prašymą.

Saugodamiesi šernų, apie 80 proc. „Švyturio“ bendrijos gyventojų sklypus apsitvėrė. Pasak Jolantos, vieni savininkai teigia, kad šernai pralenda pro tinklinę tvorą, kitiems jie išknisa šalia tvorų.

Čia gyvenantys žmonės labai laukia, kada įrengs vandentiekį. Gegužę buvo suplanuota tiesti trasą, tačiau planus sujaukė netinkamas vartoti gręžinio vanduo. Buvo išgręžtas apie 68 metrų gylio gręžinys, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vandenyje yra arseno.

– Dabar lyg skelbia konkursą antram gręžiniui, jį planuoja šalia pirmojo ir gilesnį. Tauragėje netiria dėl arseno, mes nesusimąstėme, kad vandenyje gali būti tokios medžiagos. Kai kurių sodininkų šulinių vandenyje jo buvo rasta, – sakė bendrijos pirmininkė. – Kita mūsų problema – su telefonais vargstame, ryšys čia labai prastas. Operatoriai sako, kad esame geografinėje dauboje, todėl ir kyla ryšio problemų. Ir kelius tvarkomės patys, jie geri tik iki gausesnio lietaus. Niekas jų mums neasfaltuos – tai suprantame puikiai. Patys žvyruojame, ne seniūnija, nes mes nesame kaimo teritorija.

Saugu gyventi

Jolanta Jeriominienė teigia, kad sodų gyventojai patys tvarko ir lietaus kanalizaciją, ir užsikimšusius kanalus, ir pakeles šienauja patys.

– Mums labai ir kanalizacijos reikia, dėl nuotekų dar net nekalbame, kad bent vanduo būtų. Vieni bendrijos nariai tvarkingai elgiasi, kiti – nelabai, visokių situacijų esame turėję, svarbu, kad tvenkinių neterštų. Užpernai dėl to buvo sujudimas, teršėjams kaimynai nepakantūs, – pasakojo sodų bendrijos lyderė. – Bendradarbiaujame su policija, gal todėl pastaraisiais metais sumažėjo vagysčių, ilgapirščiai čia retai apsilanko, anksčiau ši problema buvo labai didelė.

„Švyturio“ bendrijoje parduodamų sklypų vertė kasmet kyla. J.Jeriominienė sako, kad pirmieji sodininkai, čia kadaise gavę sklypus, jau nebepajėgia jų prižiūrėti, todėl vyksta natūrali kaita – soduose apsigyvena kita, jaunesnė, karta.

– Mes bendrijoje gyvename draugiškai, sutariame. Bendriją valdau ne aš viena, turime puikią valdybą, visus klausimus kartu sprendžiame. Lėšų, žinoma, trūksta, bet daug ką nuveikiame patys be jokių pinigų. Prieš 5 metus už aplinkos puoselėjimą ir gerą atliekų tvarkymą mums aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas net padėką įteikė. O bendrijos jubiliejų paminėsime susėdę prie arbatos puodelio, – atviravo pirmininkė.