Skaudvilės gimtadienio išvakarėse buvęs ilgametis šios seniūnijos seniūnas Virginijus Būdvytis „Tauragės kurjerį“ pakvietė apžiūrėti žaliuosius Skaudvilės kampelius. Išsiilgę tolimų kelinių neretai pamirštame, kad įstabių kampelių turime čia pat, tiesiog savo panosėje. Taigi kviečiame pasidairyti po Skaudvilę.
Jono Jankausko skulptūros
Ne vieną dešimtį metų Skaudvilei atidavęs ilgametis seniūnijos seniūnas Virginijus Būdvytis ne tik pažįsta vietos žmones ir jų problemas, bet ir turi, ką papasakoti miesto svečiui, todėl pakvietė apžiūrėti Skaudvilės ir jos apylinkių.
– Ar žinote, ar matėte ar kada buvote? – savo pakeleivę, šių eilučių autorę, vis klausinėjo buvęs miesto šeimininkas ir rodė vieną už kitą gražesnį miesto kampelį.
Pirmiausia V.Būdvytis pakvietė į skverą tarp seniūnijos ir gimnazijos pastatų, kur stovi skulptoriaus iš Trepų Jono Jankausko medinės skulptūros – pernai čia įamžinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnūs ir dukros. Anot V.Būdvyčio, šios skulptūros ne tik puošia parką, bet ir yra puiki edukacija moksleiviams.
– Gediminaičių dinastija daug prisidėjo prie Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės, – kalbėjo pašnekovas ir ragino pasigrožėti vis kitais skulptoriaus dirbiniais.
Skaudvilę puošia ne vienas J.Jankausko kūrinys.
V.Būdvytis papasakojo ir apie tvenkinį prie gimnazijos – jis iškastas maždaug prieš 170 metų, kai buvo tiesiamas senasis kelias Ryga–Karaliaučius ir kelio darbams reikėjo žvyro. Pasukome prie kultūros namų, kur prisėsti kviečia atnaujinti suoliukai lauko renginių žiūrovams.
Turiningam laisvalaikiui
Pravažiavę pušyną, taip, toks yra Skaudvilėje, pasukome į paplūdimį prie Ančios užtvankos. Čia – visas sporto ir laisvalaikio aikštynas: krepšinio ir teniso, mini futbolo, vaikų žaidimo aikštelės, lauko treniruokliai ir riedutininkų rampos. Leisti laisvalaikio į šią vietą atvažiuoja ir tauragiškių.
– Mano vaikai sako – kad taip būtų buvę, kai jie augo, – nusišypso mūsų gidas Virginijus.
Už naujųjų kapinių – dar vienas skulptoriaus J.Jankausko kūrinys. Anot V.Būdvyčio, kažkam buvo nereikalingas kelmas, o dabar smagi aplinką puošianti skulptūra. Senamiestyje prasukome Malūno gatvele, kur galima pamatyti išlikusius žydiškosios kultūros likučius – buvusios mokyklos pastatus, buvusį rabino namą. Sinagogos pastate dabar įrengti penki gyvenamieji butai, tačiau ant pastato vis dar likusi heksagrama – šešiakampė Dovydo žvaigždė.
Mūsų bendrakeleivis pabrėžė, jog jam pačiam įdomu, kad tokioje nedidelėje Skaudvilės teritorijoje gyveno tiek daug žmonių.
– 1938 metų surašymo metu Skaudvilėje gyveno apie 2800 žmonių, o šiandien gal tik 1600. Namuke po dešimt žmonių gyveno, dabar vienas du, – kalbėjo V.Būdvytis.
Darbo yra, bet gražu
Aplankėme ir šimtmečio parką, kur išdidūs stovi stilizuoti Gediminaičių stulpai. Aplink parką – iš visos Skaudvilės seniūnijos suvežti didžiuliai akmenys. Parke prieš dvejus metus pasodinta ąžuoliukų. Virginijus pasidžiaugė, kad dauguma ąžuoliukų gražiai auga, tik vieną kitą teks persodinti.
– Po dešimtmečio, kai ąžuoliukai suaugs, parkas atrodys dar gražiau ir įspūdingiau. Žinoma, įkūrus parką, darbo seniūnijai prisidėjo, keli hektarai šienauti, bet visiems gražu, – džiaugiasi pašnekovas.
Nuvažiavome ir prie atodangos, kur akį veria nuostabus gamtos vaizdas. Atodanga lengvai pasiekiama nuo magistralinio kelio, taip pat važiuojant senąja atkarpa tiesiai per Skaudvilės miesto centrą. Tai Ančios upės suformuotas skardis, kurio aukštis – daugiau nei 20 metrų. Į šiaurės rytus nuo atodangos matyti du Ivangėnų piliakalniai. V.Būdvytis paragino pažiūrėti ir į kairę, kur tolėliau – Vėluikių senkapiai. Vėluikių senkapį dar 2006 metais tyrinėjo akademiko, profesoriaus Eugenijaus Jovaišos vadovaujama ekspedicija. Archeologiniai šio kapinyno radiniai eksponuojami Tauragės krašto muziejuje.
Anot pašnekovo, prie atodangos mėgsta užsukti jaunimas, vasarą pailsėti sustoja ir pravažiuojantys keliautojai. Ir Karšuvoje daug žmonių lankosi, pernai buvo įrengtas geras kelias privažiuoti prie piliakalnių.
Ne tik apie gražius dalykus
Važinėdami po Skaudvilę kalbėjomės ne tik apie gražius, bet ir apie gyvenimiškus dalykus, problemas, dėl kurių skundžiasi vietos gyventojai. Kalbėjomės ir apie bedarbius, asocialius žmones, kurie, anot V.Būdvyčio, karta iš kartos renkasi tokį patį netinkamą gyvenimo būdą:
– Ne visiems pavyksta toli nuo obels nuriedėti, – apgailestavo Virginijus.
Vis dėlto nemažai bedarbių atlikdami visuomenei naudingus darbus už pašalpas padėjo puošti miesto aplinką, o kadangi patys įdėjo savo darbo, nebekyla ranka ką nors gadinti. Chuliganiškų išpuolių dažniau pasitaiko prieš šventes, kai, anot V.Būdvyčio, atostogų grįžta išvykusieji dirbti į užsienį.