Eismas į Rūgalius, gyvūnų globėjo Sigito Klymanto tėviškę, ypač suintensyvėja savaitgaliais. Čia jau daugiau nei dešimtmetį laukiami gyvūnų mylėtojai, pasiilgę ilgų pasivaikščiojimų su Sigito globojamais šunimis ar tiesiog norintys pasigrožėti egzotiniais gyvūnais. Sodybos šeimininkas sako, kad jam jau trūksta paroje laiko, o jei kalbėtųsi su visais atvykusiaisiais, nebūtų kam dirbti ūkio darbų. Nors Sigitas neišvaro nė vieno svečio, bet atklydėliais, kurie apie vizitą neinformuoja, nesidžiaugia.
Kiekvieną svečią Sigitas Klymantas stengiasi pasitikti asmeniškai. Atvykėliams jis noriai pasakoja apie naujas savo įsigytų gyvūnų veisles, aprodo egzotinius roplius, nebijantiems ant sprando užkaria smauglį. Pasak gyvūnų globėjo, maži vaikai dažniausiai nieko nebijo ir drąsiai į rankas ima žaltį, noriai glosto varaną, džiaugiasi gekono jaunikliais.
– Būna, kalbi su žmonėmis, ne tik iš Tauragės atvažiavusiais, ir išgirsti, kaip šunys pradeda loti. Visada nueinu pažiūrėti, kas jiems nepatinka. Matau, kad po sodybą vaikšto nekviesti svečiai. Nesmagu. Man norisi, kad žmogus, atvažiavęs į Rūgalius, susipažintų su gyvūnais. Noriu papasakoti, parodyti, galų gale reikia ir sužiūrėti, kad ko gyvūnams neįduotų, saugiai po teritoriją vaikščiotų, žalos ūkiui nepadarytų, – sako S.Klymantas.
Gyvūnų globėjo ūkyje gyvenantys egzotiniai gyvūnai – su kilmės dokumentais. Prieš savaitę jis įgyvendino dar vieną savo svajonę ir įsigijo Pietų Amerikos stručių jauniklių. Jiems dar tik dvi savaitės ir kol kas paukščiai gyvena po šildančia lempa. Jau nusistovėjo tradicija – naują augintinį S.Klymantas į sodybą parsiveža bent kartą į pusmetį.
– Norėčiau, kad į ūkį dažniau užsuktų vaikai. Turiu net tokį projektą sugalvojęs. Aptvare, kuriame gyvena hailendai ir alpakos, pastačiau tokį baisų konteinerinį namelį. Kai šalta, į jį gyvūnai sueina. Galvoju, gal vaikai galėtų jį nuspalvinti. Aš nupirkčiau medžiagų, paruoščiau vaikams vaišių. Ir jiems pramoga būtų, ir puiki vieta saviraiškai. Gal atsiras norinčiųjų, – viliasi S.Klymantas.
Gyvūnų globėjas pasakoja pastebėjęs liūdną tendenciją. Jei pro sodybą link miško važiuoja automobilis ir po kelių minučių apsisukęs grįžta – lauk naujo augintinio, dažniausiai namuose gyvenusio kačiuko.
– Vis pamatau prie grūdų maišų naujokus. Jie čia ateina, peliauja ir taip gyvenam. Neišvarau, sutariam. Po saule visiems vietos užteks, – sako S.Klymantas.