Nauja žemės ūkio politika – žemdirbių laukia permainos

Tikimasi, kad Europos Sąjungos priimta bendroji žemės ūkio politika „Žalioji architektūra“ paklos pamatus žemės ūkio reformai Lietuvoje. 2023–2027 metų laikotarpiu siūlomos agrarinės aplinkosaugos naujovės, pateiktos ir ekoschemos, kurias savo ūkiuose turėtų pritaikyti žemdirbiai. Tik ar visi nauji reikalavimai jiems palankūs?

Nuo 2023 m. atsiras privalomieji reikalavimai, kurie bus taikomi visiems ūkininkams, norintiems gauti tiesiogines išmokas. Žemdirbiai, kurie laikysis ekoschemų (aplinkosaugos) programų pagal Nyderlandų pavyzdį, gaus papildomas išmokas, jei nesilaikys – išmokos bus sumažintos. Siekiant gerinti paviršinio vandens kokybę, nuo 2023 m. įsigalios nitratų direktyva – nebus galima viršyti 210 kg trąšų 1 ha.

Susitarus dėl bendros ES žemės ūkio politikos, įvesti privalomieji aktyvaus ūkininko kriterijai. Taip siekiama apriboti neaktyvius žemdirbius – vadinamuosius sofos ūkininkus, kurie žemę tik išnuomoja. Įsigaliojus naujai tvarkai išmokos bus skiriamos tiems, kurie sukuria produkciją. Apribota ir ekologinio ūkininkavimo sąvoka: ariantys smėlį ir beveik nieko neužauginantys nebus finansuojami kaip iki šiol, tik 50 proc. tokios veiklos bus užskaityta kaip aplinkai palankus ūkininkavimas.

Įsigalios socialinė dimencija (nuo 2025 m.): ūkininkai privalės mokėti padorius atlyginimus samdomiems darbininkams ir užtikrinti jiems darbo saugą. Jei darbininkas pasiskųs dėl blogo darbdavio elgesio ar dėl darbo teisės pažeidimų, ūkininkui bus sumažintos išmokos.

Priimti nauji reikalavimai ne visiems žemdirbiams patinka. Nepatraukliai atrodo naujovė ūkyje nemažinti pievų, nors gyvulių mažėtų (nedidinti ariamos žemės plotų). Ūkininkai klausia, ką su pievomis veikti, jei nėra gyvulių, kokia tuomet iš jų nauda. Nuostolingas reikalavimas penktadalį turimų žemių palikti dirvonuoti. Dirvos pakraščiuose turės augti natūralūs pievų augalai. Žemdirbiai stebisi, kodėl reikia laikytis Nyderlandų šalies, kurioje žemdirbystė taršiausia ir intensyviausia, ekoschemų. Jie abejoja, ar reikia į šią šalį lygiuotis, nes Lietuvos gamtos situacija daug geresnė.

Kyla nuogąstavimų, ar žalinant žemės ūkio sritį nebus sužlugdyta dar daugiau smulkių ūkių ir stambesnių, turinčių 100–200 ha, ar Lietuvoje neliks tik patys stambiausi ūkiai. Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje sparčiai traukiasi, kasmet karvių per metus sumažėja 10–15 tūkst. Lenkai ir estai lenkia lietuvius pieno produkcijos gamyboje, todėl siūloma teikti paramą „nuo plyno lauko iki įsitvirtinimo“ tiems, kas pereis iš augalininkystės į gyvulininkystės sektorių.

Reginos Genienės nuotrauka

Ūkininkai sako, kad Lietuvoje ekologija nupiginta, nuvertinta, nes už ją mažai mokės: lietuviai įgyvendins tuos pačius reikalavimus, kaip ir Europos ūkininkai, tačiau išmokas gaus perpus mažesnes. Manoma, kad jei ekoschemos Lietuvos žemdirbiams nebus patrauklios, o jų įgyvendinimas kainuos daugiau nei už jas skiriamos išmokos, žemdirbiai jų nevykdys.

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatyta siekti, kad neariamoji žemdirbystė iki 2030 m. būtų taikoma 650 tūkst. ha plote. Praėjusių metų pasėlių deklaravimo duomenimis, beplūgės technologijos Lietuvoje taikytos 243 tūkst. ha, be plūgo žemę įdirbo 1641 ūkis. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įsitikinęs, kad neariminė žemdirbystė gelbsti dirvą nuo erozijos, o pasėlius nuo ligų. Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiu žemės ūkio ministerija planuoja remti neariminių technologijų plėtrą, nes tai sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iš dirvožemio.