Oplankio dvaro gyventojai šaukiasi pagalbos – grasina įgriūti stogas

Jau prieš kelis dešimtmečius Oplankio dvaro rūmai buvo pripažinti avarinės būklės. Vienoje pastato pusėje stogas jau įgriuvo, o kitoje prakiurusį stogą bando lopyti ten gyvenančios dvi šeimos. Sekasi joms, mat neturi pakankamai medienos. Gyventojai vis dar tikisi, kad valdininkai ištesės ne kartą duotą pažadą ir stogą pakeis. Jie ir patys siūlosi  suremontuoti istorinio pastato stogą, tik prašo dovanoti bent truputį lentų.

Lauksargių seniūnijos pakraštyje, prie kelio, vedančio į Vilkyškius, stūkso kadaise garsus Oplankio dvaras. Didelio pastato sienos dar tvirtos, tačiau vienoje pusėje įgriuvo stogas. Aplinka netvarkoma: žolė nepjaunama, auga beverčiai krūmynai, didelis medis stiebiasi prie pat pamatų, šalia sukrautos padangos. Aplink pastatą išminti takeliai, buvusių gėlynų ribas išduoda išdėliotos plytos. 2019 m. Tauragės rajono savivaldybė Oplankio dvarą įtraukė į lankytinų vietų sąrašą, tačiau ten užsukančių istorijos mėgėjų laukia nusivylimas – jie tik pamatys, kaip nyksta kadaise klestėjusių puošnių dvaro rūmų unikalus interjeras ir puošybos elementai.

Šių eilučių autorę prie Oplankio dvaro pasitiko garsiai skalydami pasitiko palaidi šunys. Dar keli keturkojai išbėgo iš buto pirmame aukšte, kai kieman išeidamas šeimininkas Vladimiras pravėrė duris. Šunis sudrausminęs vyras patikino, kad jo kalaitės Rudikė ir baltikė – geros sargės.

– Aš čia gyvenu nuo 1978 metų. Anksčiau šiame name gyveno 14 šeimų, tačiau nugriuvus kaminui ir prakiurus stogui jie išsikraustė kitur. Mano butas buvo ten, kur dabar įgriuvęs stogas, todėl persikrausčiau į šį namo galą, į tetos butą pirmame aukšte. Čia gyvename dvi šeimos, šalia mano buto yra mano brolio Sergejaus butas, o sesuo guli ligoninėje Klaipėdoje, – pasakojo vyras. – Ir šitame namo gale vanduo per stogą teka. Užkaišau skyles, kibirus sustatau. Medienos atraižų žiemai turiu prisiruošęs, tikrai užteks. Kažkada buvo šio dvaro šeimininkas iš Vokietijos atvažiavęs, norėjo jį renovuoti, tačiau apylinkės viršininkas neleido. Dvaras labai pradėjo griūti prieš trejus metus.

Dvaras remonto taip ir nesulaukė. Reginos Genienės nuotrauka

Vladimiras pasakojo, kad nors jo sveikata prasta, tačiau jis darbo nebijo: prie pensijos prisiduria ganydamas telyčias, užsiaugindamas daržovių, pieno produktais irgi apsirūpina, nes daug pieno primelžia iš savo karvės.

– Viskas man gerai, nieko netrūksta, matot, jau ir dirva suarta. Tik dėl stogo blogai. Lentų, balkių  reikia, jos brangios, jei truputį medienos duotų seniūnija, paremontuotume stogą. Kiek pajėgiame, tiek laikome šitą pastato pusę, neleidžiame sugriūti. Bet vieniems tai padaryti sunku, kaip bus toliau – neaišku, – liūdnai šyptelėjo 61-erių metų vyras, nuleisdamas sudrėkusias akis. –Niekada jokios kompensacijos negavau, kad iš ten išsikraustyčiau. Daug žmonių čia atvažiuoja, vaikšto, fotografuoja.

Dvare gyvenantys žmonės apimti nevilties – jie neturi kur išeiti. Vyrai sako, kad anksčiau ne kartą visiems, gyvenantiems dvare, valdininkai žadėjo pastatyti kemperius – automobilinius-namukus ir pakeisti dvaro rūmų stogą.

– Jaučiamės apleisti ir užmiršti, nes čia niekas nieko nedaro, tik gražiai pakalba. Kur žadėti kemperiai, kur stogas? Stovėjome eilėje socialiniam būstui gauti, bet išbraukė. Sūnėnas jau 15 metų laukia būsto ir vis nieko, – guodėsi Vladimiras su giminaičiu. – Čia graži vieta, Jūra teka už kelių šimtų metrų. Mums buvo pasakyta: visus iškraustysim, padarysim barą, viešbutį. Dvaras dar stiprus, tegul pakeičia stogą toje pusėje, kur mes gyvename, arba tegul duoda medienos – mes patys susiremontuosim kiaurą stogą.