Skaudvilei vadovaujanti meilės imigrantė išvažiuoti nebenorėtų

Prieš 28-erius metus į Skaudvilę meilės paviliota aukštaitė Dalia Milašienė šiandien laikinai vadovauja miestui. „Aš kaip ir daugelis Skaudvilės „galvų“ esu ne vietinė, bet iš čia išvažiuoti nebenorėčiau“, – sako seniūnė.

Vienoje didžiausių Tauragės rajono seniūnijų šiandien sujudimas. Miesto šventės organizatoriai – patys miestelėnai. Užmojai dideli, suvaržymų dar daugiau, o žmonės išsiilgę pabuvimo kartu ir gero žodžio. Į ketvirtąją dešimtį įžengęs naujasis Skaudvilės seniūnas Gediminas Dinapas Skaudvilės seniūno konkursą laimėjo kovą, bet prasidėjus pandemijai sulaukė šeimos pagausėjimo ir išėjo tėvystės atostogų taip ir nepajutęs miesto gyventojų pulso. Visos problemos ir džiaugsmai nugulė ant seniūno pavaduotojos, gerai visiems pažįstamos Dalios Milašienės pečių.

– Jau 22 metus dirbu Skaudvilės seniūnijoje. Esu gimusi Jonavoje, bet ištekėjau už vietinio ir nusprendėme apsigyventi čia. Kažkada net nežinojau, kur Lietuvoje tokia Skaudvilė yra.

Labiausiai įsiminė pati pirmoji kelionė. Važiavom nuo Kryžkalnio tokia beržų alėja. Įspūdingas vaizdas. Gaila, kad dabar kelininkai pamažu ją išnaikinti baigia. Esu aukštaitė ir, patikėkite, žmonės Aukštaitijoje ir Žemaitijoje – labai skiriasi. Gerai, kad čia atvažiavau būdama jauna. Įdomūs žmonių santykiai čia. Kitokie. Ne veltui sakoma, kad žemaitis –  žmogus užsispyręs, – paprašyta papasakoti apie save, kalbėjo D.Milašienė.

Moteris kartu su vyru Skaudvilėje užaugino du vaikus. Sūnus ir dukra jau studijuoja Kaune, ir, pasak mamos, vargu ar grįš gyventi į Žemaitiją. Kai kalbėjomės su seniūne, jos kabineto duris vis praverdavo tai vienas, tai kitas miesto gyventojas. Problemos – įvairios. Kas atėjo pasiskųsti dėl kaimyno obuolių, krentančių į kiemą, kas siūlo pagalbą rytojaus šventei.

– Sunku buvo pradėti darbą seniūnijoje. Nepažinojau žmonių, nežinojau problemų. Dabar jau juokingai atrodo visa ta situacija. Laimėjau konkursą ir įkliuvau į naują vietą. Kolegos nauji, nepažįstami, seniūno ir to nežinojau. Kolektyvas tikrai labai gerai priėmė, nežiūrėjo kaip į svetimšalę, mokė, pažindino. Savo krikštamote Skaudvilėje vadinu socialinio darbo organizatorę Zitą Simanavičienę. Ji padėjo susipažinti ir į vėžes atsistoti, – apie pirmas darbo savaites seniūnijoje pasakojo Dalia.

Dabar Dalia – laikina miesto „galva“. Ji kalba atvirai – nėra nė vienos vietovės, kurioje nebūtų savų skaudulių.

– Ir ūkinių problemų turime, turime daug parkų, skverų, nemažai erdvių, kurias reikia prižiūrėti, o žmonių neturime. Labai gaila, kad dabar neliko visuomenei naudingos veiklos. Turim įdarbinę devynis žmones, kurie dirba viešuosius darbus, bet jie dirbs tik iki spalio pabaigos. Sukam galvą, kas bus toliau. Kad ir kas bebūtų, bandom dirbti, tvarkytis, tikiu, kad atvažiavę matote mūsų pastangas. Yra kas skundžiasi, kad tvarkome tik centrą, bet viską aprėpti sunku. Pamažu keliausime ir tolyn į pakraščius. Seniūnijos teritorija – milžiniška. Mums priklauso 63 kaimeliai ir Skaudvilės miestas, – apie darbo kasdienybę kalba D.Milašienė.

Skaudvilės seniūnijoje daug ūkininkaujančių žmonių. Pasak seniūnės, skaudu, kad pamažu nyksta mažieji ūkiai, žmonės netenka ne tik gyvulių, bet ir pajamų. Oficialiai nedarbas Skaudvilės seniūnijoje vienas didžiausių rajone.

– Gaila, kad kasmet daugėja šeimų, kurioms reikia pagalbos. Yra šeimų, kurios susitvarko, išbraukiame iš sąrašo. Po kurio laiko, žiūrėk, vėl rizikos grupėje. Liūdna. Skaudvilėje tikrai labai didelis nedarbas. Esam viena iš tų seniūnijų, kurioje bedarbių daugiausiai – daugiau negu 15 procentų. Turim ir mažų versliukų, bet… Gal yra ir nenoras dirbti. Tikrai turime gyventojų, kurie Užimtumo tarnyboje registruoti dešimtmečiais. Greičiausiai jie nenori keisti savo gyvenimo, – mano Dalia.

Paklausta, ko palinkėtų savo seniūnijos gyventojams, D.Milašienė mįslingai nusišypsojo.

– Noriu palinkėti supratimo. Kiekvienas nori, kad reikalai vyktų čia ir dabar. Nereikia tik reikalauti, bandykime ir patys prisidėti kuriant savo gyvenimą Skaudvilėje. Gaila, kad yra manančių, kad visus darbus turi daryti tie, kurie yra valdžioje. Anksčiau rengdavome talkas, bet ateina labai mažai vietinių. Gyvenkime draugiškiau ir gerbkime vieni kitus. Nesipykime su kaimynais, ieškokime kompromisų, bendraukime. Mums to labiausiai trūksta, – palinkėjo laikinai seniūnės pareigas einanti D.Milašienė.