Skiržemėje aistras pakurstė maro aukų kapinės

„Valdžia planuoja sunaikinti senas kapines ir ten pasodinti mišką. Šimtą metų dūlantys mirusių žmonių kaulai greit bus ištampyti po visą kaimą“, – pranešė Skiržemės gyventojas, susirūpinęs prie pat jo sodybos esančių maro aukų kapinių likimu. Žygaičių seniūnijos atstovai tikina – oficialiai neegzistuojančių kapų naikinti neleis.

Gojelį aptvėrė

Vos įvažiavus į Skiržemę, viduryje ūkininko laukų, auga gyventojų gojeliu vadinamas miškelis. Beržais ir krūmais apžėlusi kalva, pasak vietos gyventojų, – maro aukų ir partizaninio pasipriešinimo metu žuvusių kaimo gyventojų kapavietė. Į „Tauragės kurjerio“ redakciją paskambinęs šio kaimo gyventojas Stasys Rimkus tikina, kad prieš 30 metų toje kalvelėje dar stovėjo dūlantis medinis kryžius, dabar šis ženklas sunykęs.

– Gyvenu čia daug metų, laikau gyvulius, bet niekad ranka nekilo iškirsti tuos krūmus ar leisti kalvą trypti karvėms. Aptvėriau ją tvorele, kad koks gyvulys neįeitų. Aš tų žmonių, kur čia palaidoti, nepažinojau, bet jų amžinojo poilsio vietos trypti negalima, – rodydamas krūmynus pasakojo kaimo gyventojas.

Stasys Rimkus rodo vietą, kurioje dar prieš 30 metų stovėjo medinis kryžius. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

Vyrą pasiekė gandai, kad keliasdešimties arų sklypą norima privatizuoti.

– Sakė, atvažiuos matininkai, išmatuos to gojelio ribas ir kai žemę įteisins, parduos. Gal mišką užsodins, gal dar ką sugalvos, bet aš manau, kad taip elgtis nedera. Paskambinau ne tik jums, paskambinau ir į seniūniją, – pasakojo S.Rimkus.

Prisiminimuose istorija gyva

Šiuo metu ant kalvelės nelikę nei kryžių liekanų, nei ženklo, kad šioje vietoje kadaise buvo laidojami žmonės. Vešli pernykštė žolė, išlūžę medžiai, sužėlę krūmynai labiau primena nevalytą miško plotą, o ne kapines.

– Tikrai čia žmones laidojo. Visa kalva – vien smėlis ir kolūkių laikais čia jį buvo pradėję kasti. Kartu iškasė ir žmonių kaulų, – tikino vietos gyventojas, vyras sakė, kad apie čia palaidotus žmones jam pasakojo Skiržemės senbuviai.

Kaimo senbuvė Hilda Nausėdienė netrukus švęs 80-ąjį gimtadienį. Moteris sutiko papasakoti kapinių atsiradimo istoriją, kurią girdėjo iš mamos, o vėliau, ir pati atsimena, kad gojelyje, atokiau nuo sodybų, buvo laidojami per karą žuvę žmonės.

– Skiržemėje yra du medžių gojeliai. Viename kaimo gale ir kitame. Abiejuose buvo laidojamos maro aukos. Jau tarybiniais laikais tos kalvelės buvo apžėlusios, niekas kapų nelankė, bet žmonės ten tikrai palaidoti, – pasakojo H.Nausėdienė. – Man dar vaikui įstrigo istorija. Partizanų laikais septynis vaikus turėjusią kaimynę tose kapinaitėse palaidojo. Atėjo į jos namus, apiplėšė, vaikus ant grindinio išguldė. O, Dieve šventas, ko čia nėra buvę.

Hilda Nausėdienė žino, kad kalvelėje buvo laidojami vietiniai gyventojai, ilsis ir vokiečių kareivis. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

Pasak Hildos, vaikai netoli dabar diskusijas keliančių kapinaičių savo mamą rado nušautą.

– Ją palaidojo tame gojelyje. 1945 metais čia stovėjo rusų karinis dalinys ir Klaipėdos krašte jie suėmė vokietį, čia, Skiržemėje, tardė ir galiausiai nušovė. Tose kapinaitėse žmonės palaidojo. Dar tais pačiais metais nušovė vietinių porą ir juos gojelis priglaudė, – prisiminė H.Nausėdienė.

Pasak senjorės, nors šių kapų niekada niekas nelankė, juos išsaugoti vertėtų.

– Jei pradės kasti žemes to gojelio, atkas ir žmonių kaulus. Niekas nenori, kad po mirties jo kaulus šunys tampytų. Ir aš nenoriu. Niekam tas dabar medžiais apaugęs plotas netrukdo. Mirusiuosius reikia gerbti, – sakė Skiržemės senbuvė.

Privatizuoti neleis

Žygaičių seniūno pavaduotoja Rita Narbutienė žino apie šiuos gyventojų skundus ir tikina, kad kapinių draskyti niekas nesiruošia.

– Tos kapinės niekada niekur oficialiai neegzistavo. Jos atsirado staiga, iš senų vietos gyventojų pasakojimo. Gink Dieve, niekas jų nenaikins. Kiek aš žinau, atvažiuos matininkai, apžiūrės teritoriją, kas ten likę, ir kapinių tikrai niekas neleis privatizuoti, – „Tauragės kurjerį“ patikino seniūnijos atstovė.

Pasak R.Narbutienės, seniūnijos teritorijoje yra ne vienos oficialiai neįteisintos, bet žmonių prisiminimuose gyvos senos kapinės.