Ūkininkai: norint išlaikyti karves, reikia turėti papildomą darbą

Ūkininkų laukuose darbas darbą gena – baigėsi šienapjūtė, prasidėjo javapjūtė. Dažni lietūs trukdo kuliamosioms nuimti derlių, o per didelė drėgmė prastina grūdų kokybę. Šiemet grūdų supirkimo kainos šoktelėjusios, derlius gausesnis, tačiau ūkininkai didelio pelno nesitiki. Supirkimo punkte eilėje stovintys grūdų augintojai pasakojo, kaip jiems sekasi ūkininkauti, kokių sunkumų patiria ir kokie ateities planai.

Į bendrovės „Agrochema“ Tauragės elevatorių vienas po kito suka traktoriai ir sunkvežimiai su priekabomis, pilnomis grūdų ir rapsų. Eilėje jiems laukti ilgai netenka – grūdų ėminiai kokybei nustatyti paimami greitai.

Nebepaveja kainų

Į grūdų supirkimo punktą iš Griežpelkių atvykęs ūkininkas Remigijus Saročka valdo 64 ha žemės, pienininkystės ūkį panaikino prieš dvejus metus.

– Auginome septynias karves, tačiau po euro įvedimo teko jų atsisakyti. Už pieną per mėnesį gaudavome 3500 litų, o įvedus eurą – tik 160 Eur. Suskaičiavome, kad per metus patiriame 5 tūkst. Eur nuostolių, – kalbėjo ūkininkas. – Kad karves išlaikytum, reikia dar turėti valdišką darbą.

Remigijus Saročka iš Griežpelkių kaimo. Reginos Genienės nuotrauka

Ūkininkas sako, kad grūdų supirkimo kainos šiemet priklauso nuo to, kokią sutartį esi sudaręs. R.Saročkos grūdai pagal sutartį – antros klasės. Vadinasi, už toną mokės 162 Eur.

– Dabar atvežiau pirmąjį derlių, apie 9–10 tonų. Pernai iš manęs supirko po 140 Eur už toną, prikūliau 20–30 tonų, – pernykštį grūdų derlių prisiminė ūkininkas iš Griežpelkių.

Nors dar tik javapjūtės pradžia, R.Saročka sako, kad grūdai užderėjo neprastai, nors jo žemės ne itin derlingos – priesmėlis. Remigijus teigė javų beveik netręšiantis, nes trąšos brangios.

– Kiek mokėdavome litais, tiek pat dabar mokame eurais. Jau nebepavejam kainų ir mes tikrai ne verkšlentojai, – kalbėjo grūdų augintojas. – Pernai sausra pasėlius išdegino, bet iki šiol kompensacijos negavome. O kaip tęsti darbus? Vadinasi, kaip nori, taip ir gyvenk. Ūkininkų gyvenimas nuo orų priklauso, kai tik orai leidžia, tai ir puolam dirbti. Pavasaris buvo sausas, šaltas, drėgmės trūko, nemažai uždžiovino mūsų javų, daržovių, net bulvių.

R.Saročkos nuomone, supirkimo kainos galbūt šiemet didesnės dėl to, kad nėra maistinių grūdų pertekliaus. Tiems, kam išguldė javus, jie tiksią tik pašarams.

Grįžo į namus

Traktoriumi iš Panemunės grūdus parduoti atvežęs Dovydas Kuisys pasakojo, kad jo tėveliai valdo 200 ha žemės, augina grūdines kultūras. 23-ejų metų vaikinas, baigęs transporto ir elektronikos mokslus, sugrįžo ūkininkauti į namus.

– Tikriausiai pasiliksiu kaime, traukia mane į kaimą. Gyvulių neauginame, žiemą bus mažiau veiklos, tai reikės papildomą darbą susirasti, – kalbėjo jaunasis ūkininkas. – Šiemet užsodinau 8 ha bulvių, bet su jomis nelabai pasisekė – pavasaris buvo šaltas, prastai augo, o grūdų derlius turėtų būti neblogas. Jau nukūlėme 30 ha, bet daug lijo, tai grūdų kokybė prastesnė – II ir III klasės. Pernai mūsų grūdai buvo ekstra ir pirmos klasės.

Pernai ūkininkas iš Panemunės grūdinėmis kultūromis buvo užsėjęs 70–80 ha. Iš hektaro prikūlė apie 5 tonas žieminių javų, o šiemet – 6,5 tonos. Jo nuomone, ūkininkai, kurie gyvena tik iš grūdų gauto pelno, sunkiai verčiasi. Vaikinas planuoja dar labiau didinti pasėlių plotus arba ieškoti papildomo darbo.

Į Tauragę apsimoka

Iš Kazlų Rūdos pilną sunkvežimį rapsų atvežęs Vygantas Sakalauskas dirba pas ūkininką Kęstutį Rinkevičių, valdantį didžiulį ūkį – apie 350 ha: šiemet 100 ha užsodino runkelių, likusį plotą užsėjo grūdinėmis kultūromis ir rapsais.

Rapsai žydi geltonai, o sėklos juodos. Reginos Genienės nuotrauka

– Jau nukūlėme apie 80 ha, derlius džiugina. Iš hektaro prikūlėme 4 tonas rapsų ir 5–6 tonas javų. Į sunkvežimio priekabą telpa apie 26 tonas grūdų, – pasakojo jaunas darbininkas Vygantas. – Nemažai parduoti vežame į Klaipėdos uostą. Aplink mus daug supirktuvių, bet palyginus supirkimo kainas labiau apsimoka į Tauragę atvežti.

Pas ūkininką Egoną Kinklį dirbantis Vitalijus Girskis į supirkimo punktą grūdus atvežė iš Kentrių kaimo. Jis pasakojo, kad ūkininkas valdo apie 400 ha, yra įkūręs pienininkystės ūkį. Šiemet kviečių užsėjo apie 50 ha.

– Atvežiau pernykščius miežius, jie buvo laikomi dideliame sandėlyje, – kalbėjo Vitalijus. – Šiemet pirmą kartą atvežiau. Kulti jau pradėjome, jei šiandien per džiovyklą praleis, tai gal jau ir šių metų derlių atvešiu rytoj. Šiemet jis tikrai gausesnis.