Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Biodinaminė žemdirbystė – keletą kartų aukštesnė ir griežtesnė ekologinio ūkininkavimo pakopa, kuri dar tik skinasi kelią Lietuvoje. Tokių ūkių šalyje yra apie dešimt, o Tauragės rajone tik vienas – Jonas Dragūnas iš Aukštupių kaimo jau seniai pasirinko šią ūkininkavimo kryptį. Natūralią ekosistemą puoselėjančiame ūkyje vadovaujamasi gamtos pusiausvyros, darnos tarp žmogaus, gyvūnų ir augalų principais.
Grynaveislė banda
Ūkininkauti Jonas Dragūnas (57 m.) pradėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę – ėmėsi auginti daržoves. Susigrąžinęs senelių žemę vyras tuomet valdė 24 ha. Verčiantis daržininkyste Jonui užteko 5 ha, todėl norėdamas išnaudoti visą žemę pradėjo auginti galvijus. Sako, kad labai daug dirbo.
– Turėjau 5–6 karves, 12 paršavedžių, auginau agurkus, kopūstus, kalafiorus, įvairias kitas daržoves. Pardavinėjau dujas, kitiems maliau grūdus savo malūnu, bet pinigų vis tiek trūko, nes toks daržininko gyvenimas: ką vasarą uždirbi – negali išleisti, nes pavasarį reikės didelės investicijos. Daržininkaudamas išmokau elgtis su pinigais, – linksmai pasakojo ūkininkas. – 2000 metais gavau ekologinio ūkio statusą. Užauginti produkciją – vieni juokai, sunkiausia ją realizuoti. Į užsienio rinką išeiti nepavyko, todėl pradėjau auginti mėsinius galvijus.
Šios žalosios į Aukštupių kaimą atvyko iš Prancūzijos. Reginos Genienės nuotrauka
Dabar J.Dragūnas valdo 350 ha žemės ir apie 100 limuzinų veislės karvių. 150 ha augina javus, likusi žemė – pievos, kurias šienauja ir gano gyvulius. Neseniai 60 grynaveislių mėsinių karvių pirko iš Prancūzijos: nors jos brangios, reikėjo pakeisti piktas mišrūnes, buvusias bandoje. Ūkininkas apgailestauja, kad lietuviškos margosios netinka – per maža mėsos išeiga.
– Galvijus mėsai auginame, juos parduodame. Šiemet supirkėjai už 1 kg moka daugiau – 3,60 Eur, to dar nėra buvę. Patys brandiname jautieną. Mažas kelis mėnesius brandintos jautienos gabaliukas daugiau nei 100 Eur kainuoja, – teigė Jonas, aktyviai dalyvaujantis Aukštupių kaimo gyvenime, 4 metus buvęs bendruomenės pirmininku. – Mano biodinaminis ūkis vertinamas Vokietijoje – „Ekoagros“ išsiunčia patikros duomenis, o ekologiniai ūkiai vertinami Lietuvoje.
Natūralūs procesai
Biodinaminiame ūkyje žemę galima tręšti tik perpuvusiu mėšlu. J.Dragūnas pasėliams purkšti naudoja biologinius preparatus – mėšlo ir ragų, kuriuos pats pasigamina. Tai sužadina dirvos ir augalų gyvybingumą, padeda geriau ištverti sausrą. Visi darbai atliekami pagal kalendorių, kuriame nurodyta, kada sodinti, ravėti, kokios dienos lapų ir šakniavaisių.
– Mėšlą krauname į pusantro metro aukščio ir 3 metrų pločio kaupą, uždengiame šiaudais, įdedame termometrą, kas mėnesį kelis kartus maišome. Į jį dedu dvejus metus specialiai ruoštas 5 rūšių žoleles eilės tvarka, kas 5 metrus po žiupsnelį, – pasakojo ūkininkas.
Jonas Dragūnas dažnai vyksta į vokiečių ir šveicarų organizuojamus seminarus, kartais jie surengiami jo namuose. Pasak ūkininko, šia kryptimi pasuko apie 20 ūkių Lietuvoje. Jis yra 5 asociacijų narys, aktyviai dalyvauja jų veikloje. Prieš kelias savaites žemės ūkio viceministras ir ministro patarėjas, keletas Seimo narių po susitikimo su Tauragės krašto ūkininkais apsilankė J.Dragūno ūkyje, išklausė jo nuomonę.
Jono angarai Aukštupiuose šviečia iš tolo. Reginos Genienės nuotrauka
Prisitaiko prie gamtos
Savo ūkyje Jonas vykdo sėjomainą, įsėliui įsėti naudoja ekologines akėčias. Pasak Jono, jei lietus suplakė žemę ir augalai negauna oro, jokios trąšos nepadės, todėl pasėliams purenti jis ruošiasi pirkti specialų aeratorių.
– Žemės neapgausi, reikia žiūrėti, kaip ją tręšti. Biodinamine žemdirbyste domėtis pradėjau 2013 m., treji metai buvo pereinamasis laikotarpis, prieš 5 metus gavau sertifikatą, – pasakojo Jonas. – Biodinaminiame ūkyje nėra kiekybės, o tik kokybė, biodinaminį maistą valgydamas jauti saiką. Dirbu iš idėjos, grąžos daug negaunu.
Jonas teigia, kad mūsų krašte žemė rūgšti, todėl ją reikia kalkinti. O vokiečiai ir šveicarai kalkinimą vadina pinigų švaistymu, nes žemė rūgšti ne tik paviršiuje, todėl tai menkai padeda. O biodinaminiame ūkyje iš rūgščios žemės augalai viską įsisavina, kadangi tai padaryti padeda sliekai ir vabaliukai. Ūkininkui Jonui ne tragedija javų lauke augančios kelios usnys, nes jų ilgos šaknys iš žemės traukia fosforą.
– Yra paskaičiuota, kad chemizuoto ūkio 1 kv. metre yra 4, 5 ar 6 sliekai, ekologiniame ūkyje jų bus apie 50, o biodinaminiame ūkyje – 200 ir daugiau, jie riebesni, yra daug kitų gyvių. Dabar norint pradėti ūkininkauti reikia 3 milijonus turėti, – įsitikinęs Jonas. – Mes dešrų neperkame, viską užsiauginame patys: daržovių, keletą kiaulių, vištų. Duoną žmona kepa jau 15 metų. Aš sakau: ūkininkas turi prisitaikyti prie gamtos, valdžios, kaimynų ir draugų. Jei bus bėda, aš skubėsiu kaimynams ir draugams padėti, žinau, kad ištikus bėdai jie atskubės pas mane – kilus gaisrui tuo įsitikinome.
Jonas Dragūnas sako, kad džiaugiasi gyvenimu, yra psichologiškai stiprus – jaučiasi stabiliai ir dėl nieko nestresuoja, nes sveikata – svarbiausia. Jo nuomone, turto žmogui daug nereikia, nes tuomet gyvenama ne dėl savęs, bet dėl turto: reikia jį prižiūrėti ir saugoti, asmeninis laikas skiriamas daiktams. Savo ūkyje jis mėgsta meistrauti, ypač virinti – padirbdino stakles, ėdžias, gyvulių šėrimo liniją, priekabą. Daug ką tobulina, kad kuo mažiau reikėtų rankų darbo.
