fbpx

Vyksta žemės ūkio reforma – ūkininkų laukia didžiuliai pokyčiai

Dalintis:

Lietuvos žemės ūkio ministerija rengia strateginį žemės ūkio ir kaimo plėtros planą penkerių metų laikotarpiui (2023–2027 m.), kurį netrukus pateiks Europos Sąjungai. Jei norės gauti išmokas, ūkininkai privalės įgyvendinti daugybę gamtą tausojančių naujovių. Būsimi pokyčiai, biudžeto paskirstymas Tauragės krašto žemdirbius neramina, penktadienį bendruomenių namuose surengtas susitikimas su politikais, Žemės ūkio ministerijos atstovais.

Penktadienį į susitikimą su Tauragės ūkininkais bendruomenių namuose atvyko viceministras Donatas Dudutis, ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius, Seimo nariai Jonas Gudauskas, Aušrinė Norkienė ir Romualdas Vaitkus. Susitikimą inicijavo Tauragės ūkininkų sąjungos pirmininkė Regina Rimkienė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad Lietuva niekada taip gerai negyveno, kaip gyvena šiandien, nors kaimas ir kryžkelėje, ūkininkai su politikais nesusikalba, dėl strateginio plano ir biudžeto paskirstymo liejasi emocijos. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas R.Juknevičius priekaištavo, kad žemdirbiai nežino, pagal kokias taisykles turės ūkininkauti 2023–2027 metais, kad gautų tiesiogines išmokas. Iki plano atidavimo Europos Sąjungai liko 34 darbo dienos, o vis dar ginčijamasi dėl pagrindinių jo dalykų, nes planą, anot R.Juknevičiaus, rengė biurokratai nedalyvaujant ūkininkams.

– Praradome daug laiko, juk Europos Sąjunga ekoschemų pavyzdį mums davė metų pradžioje. Lietuva ir dar dvi šalys gauna mažiausią dalį išmokų, mažiausią dalį gausime ir už indėlį į žaliąjį kursą. Gaunam mažiausias išmokas, tai ir reikalavimai mums turi būti mažiausi. Pagal strateginio plano projektą rudenį ūkininkai negalės suarti dirvų, negalės būti arimų, o tik ražienos ar kažkas pasodinta. Kitas dalykas – privaloma trijų laikų sėjomaina. Tai parengusi komanda negalėjo atsakyti, kas yra sėjomaina, – kritikos strėles leido R.Juknevičius. – Tie, kurie negavo žalinimo išmokų, nuo 2023 metų nieko negaus.

Ūkininkas Kęstutis Balašaitis pasakojo, kaip sudėtinga suremontuoti melioracijos įrangą, kai to nedaro šalia esančios žemės savininkai. Reginos Genienės nuotrauka

Žemės ūkio viceministras D.Dudutis ramino, kad nors projektas jau netrukus bus pateiktas Europos Sąjungai, nereiškia, kad toks ir bus patvirtintas. Lietuva parengė 8 ekoshemas, kad būtų didesnis pasirinkimas. Pasak viceministro, tiesioginės išmokos bus apie 30 proc. didesnės.

Aptardami užartų pievų atkūrimą ūkininkai pageidavo, kad išmokos būtų tokio dydžio, kiek jie gautų už tame plote užaugintus grūdus. Daugiausia diskusijų kilo dėl melioracijos, kuriai Tauragės rajonas gauna 172 tūkst. Eur. Ūkininkas Kęstutis Balašaitis pasakojo, kaip sudėtinga suremontuoti melioracijos įrangą, kai to nedaro šalia esančios žemės savininkai.

– Mažiukai ūkininkai netvarko griovių, ten auga medžiai, želia krūmai, bebrai užtvankas stato, o medžiotojai žiūri pro pirštus. Tokiems reikia kirsti per išmokas, – siūlė K.Balašaitis.

Viceministras D.Dudutis tvirtino, kad norint atnaujinti visą melioracijos sistemą Lietuvoje reikia apie 140 mln. Eur, todėl valstybė galėtų pasirūpinti tik magistraliniais rinktuvais ir keliais. Seimo narys V.Pranckietis patikino, kad melioracijai iš niekur papildomai pinigų nebus, o ūkininkai yra verslininkai, naudos gavėjai, todėl turi patys pasirūpinti melioracijos įranga savo žemėje.

Tauragės savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus mentorė Ramutė Noreikienė siūlė išvalytus griovius, jų rajone yra 748 km, perduoti prižiūrėti ūkininkams. Ji pasakojo, kaip aplinkosauginiai reikalavimai trukdo išvalyti melioracinius griovius. Buvo pasiūlyta griovius „pritraukti“ prie ekoshemų, prie jų palikti 5 metrų pievos ruožą – tai kompensuotų suartų pievų plotą.

Reginos Genienės nuotrauka

Vyriausybės programoje numatyta iki 2024 m. naikinti lengvatas iškastiniam kurui, tačiau, pasak politikų, tai įvyks 2026–2027 m. – akcizų nuolaidas Lietuva naikins kartu su visa Europa. Viceministras teigė, kad nepritaria žalio dyzelino akcizo didinimui. Jis įspėjo žemės ūkio technikos neregistruoti kaip „kita technika“, nes atsieis brangiau, kai metinį mokestį rinks Aplinkos apsaugos departamentas.

Žemdirbiai nori, kad mėšlo išvežimui ant dirvų būtų prailgintas terminas iki gruodžio 15 d., kadangi jie neįvažiuoja į užmirkusius laukus. Aptarta ir šernų problema: pasak politikų, šią problemą problemą galima išspręsti per metus, tereikia medžiotojams naikinti veisyklas ir nušauti šernų pateles. Ūkininkus žlugdo ir labai ilgai vertinamos paraiškos dėl pirkimo ar statybų, nes kainos žaibiškai kyla. Pasak viceministro, ministerijos netenkina ir Nacionalinės mokėjimo agentūros darbo kokybė, gaunama nemažai skundų dėl Tauragės poskyrio.

Strateginiame plane pasigesta Lietuvos siekių: kiek gamins pieno, užaugins daržovių, grūdų? Šalis įsipareigojo mažinti gamybą žemės ūkyje. Pasak viceministro, Europos Sąjungos parama skirta kaimo gyvybingumui palaikyti, draudžiamas konkurencingumas. Visos šalys šiuos draudimus stengiasi apeiti, neakcentuodamos starteginiame plane. D.Dudutis teigia, kad Lietuva siekia atgaivinti pienininkystę, kuo mažiau išvežti žaliavų, o perdirbti jas Lietuvoje – vyksta slėpynių politika.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą