Kovo 23-iosios „Tauragės kurjerio“ straipsnyje „Siekia įprasminti dar vieną istorinę vietą“ paskelbę apie buvusio Tauragės vyriausiojo architekto Vincento Paulausko idėją įamžinti sieną tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, sulaukėme skaitytojo skambučio. Vyras tikino kieme turįs statinį, panašų į architekto menamą sienos žymeklį.
Buvęs vyriausiasis Tauragės architektas Vincentas Paulauskas siekia, kad būtų tinkamai įamžinta kadaise buvusi Amžinąja vadinta siena, ėjusi netoli Lauksargių. Jis mena, kad toje vietoje stovėjo betoninis žymeklis, tačiau sovietiniais laikais platinant kelią jo neliko – manoma, kad kažkas ženklą pasisavino. Architektas siūlo atstatyti tokį pat žymeklį, tik kiek tolėliau nuo kelio – V.Paulausko manymu, tinkamai plėtojant idėją, ši Tauragės rajono vieta galėtų tapti dar vienu turistų traukos objektu.
Paskelbus publikaciją, „Tauragės kurjerio“ skaitytojas Pranas, gyvenantis Norkaičių kaime, paskambinęs redakcijai pranešė kieme turintis panašų į architekto V.Paulausko nupieštą sieną tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos žymėjusį statinį. Vyras spėliojo, ar tai negalėtų būti tas pats stulpelis, kuris platinant magistralinį kelią Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, dingo.
– Gyvenome anksčiau Griežpelkiuose, tai ten ir radom. Parsikraustydami į Norkaičius jį parsivežėme. Tik tas stulpas yra iš akmens, ne betoninis, – telefonu kalbėjo „Tauragės kurjerio“ skaitytojas.
Apžiūrėti radinio nuvykome kartu su Tauragės krašto muziejui „Santaka“ laikinai vadovaujančiu istoriku Dariumi Kiniuliu. Atokiau nuo pačių Norkaičių esančioje sodyboje mus pasitiko Pranas P. su žmona ir aprodė kieme stovintį statinį.
– Sodyboje kasėme prūdą ir radom. Visai netoli pagrindinio kelio jis buvo, už keliasdešimties metrų. Tas buvo maždaug prieš 12 metų. Galėjo būti kažkas išgraviruota, bet nesimato nieko, – kalbėjo „Tauragės kurjerio“ skaitytojas.
Muziejaus vadovas Darius Kiniulis suabejojo, kad šis žymeklis galėjo būti sienos riboženklis.
– Čia negalėtų būti riboženklis, jei buvo rastas Griežpelkiuose, nes pro ten siena nėjo. Be to, sienos žymeklis buvo keturkampis, o šis apvalus. Turėsiu paklausti kitų specialistų, nes dabar sunku pasakyti, kas tai yra, – svarstė istorikas.
Kiek vėliau muziejaus laikinasis vadovas pranešė sužinojęs, kad lygiai taip pat atrodė tiltų konstrukcijų apsaugos.
– Spėliojimų buvo visokių, tačiau kol kas įtikinamiausia versija, jog tokie stulpai buvo statomi prie tiltų, kad apsaugotų jų konstrukcijas ir kad niekas neįvažiuotų. Vienas žmogus ir nuotrauką atsiuntė, kurioje panašūs statiniai matyti prie Vymerio tilto Priekulėje. Bet jeigu tikrai žmogus jį atsigabeno iš Griežpelkių, neįsivaizduoju, kur jis galėjo stovėti, – kalbėjo istorikas.