Nori plėsti Tauragės karinį poligoną

Valstybės gynimo taryba siūlo plėsti Tauragės karinį poligoną. Diskusijos dėl planų prasidės jau netrukus, bet tauragiškiai į jas nekviečiami.

Šią savaitę posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba siūlo steigti naują karinį poligoną prie sienos su Baltarusija – Kapčiamiestyje, o Tauragės karinį poligoną plėsti Jurbarko rajono savivaldybėje.

Anot Valstybės gynimo tarybos, Tauragės poligono ribos Tauragės rajone išliktų nepakitusios. Nesikeistų ir poligono paskirtis – ir toliau vyktų tik Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Karinė technika ir ginklai šiame poligone naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis.

Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas kategoriškas – poligono plėtrai rajone nepritaria, o plėtra Jurbarko žemėse taip pat abejoja.

– Neaišku, kodėl reikia plėsti ir iš naujo pradėti visą procesą, kuris jau įvyko pernai diskutuojant apie poligono teritorijas. Nuo pat pradžių siūlėme, kad poligonas būtų arčiau Nemuno, tačiau gavome atsakymą, kad per arti sienos. Šiandien jau siūloma būtent ta teritorija arčiau pasienio. Antra, kaip suprantu pagal siūlomą planą, naujai siūlomoje teritorijoje bus Kaskalnio geomorfologinis draustinis, kaip bus su pratybomis draustinio teritorijoje? Trečia, ar tikrai nesikeis poligono statusas, dėl kurio pavyko susitarti? Ketvirta, ar nebus didinamos miško kirtimo normos, tai buvo esminis kriterijus. Penkta, buvo peržiūrėtas medžioklės plotų paskirstymas būreliams, pokyčių procesas neseniai baigėsi, tai teks vėl iš naujo visiems braižyti naujas teritorijas? Jei taip, tai kokia teritorija bus pasiūlyta? Kokiems būreliams sumažinta, nes laisvų medžioklės plotų regione nėra, – tai, kas kelia abejonių, išvardijo meras.

Ramindama aistras dėl savivaldybių pasipriešinimo poligonų plėtrai, Krašto apsaugos ministerija kasmet skirs dalį gynybos biudžeto proporcingai pagal karinių teritorijų dydį. Savivaldybėms su poligonais socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai planuojama skirti 0,3–0,5 procento nuo tais metais skirto BVP procento gynybai.

– Kol kas laukiame tikslių skaičių iš ministerijos. Pagal įstatymą numatytos lėšos galės būti skiriamos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai. Tai ganėtinai platus aprašymas, tad lauksime patikslinimo ir tuomet sudarant biudžetą bus planuojama, kur lėšos bus skiriamos. Neabejoju, kad dalis lėšų bus nukreipta civilinei saugai stiprinti, – „Tauragės kurjeriui“ sakė D.Kaminskas.

Krašto apsaugos ministerija taip pat žada skirti iki 5 milijonų eurų per metus vietinės reikšmės kelių remonto darbams, užtikrinant susisiekimą su karinio poligono teritorijomis.