fbpx

Taip apleisto gyvūno dar nematė: mano, kad iš daugyklos Tauragėje

Dalintis:

Į gyvūnų prieglaudas nuolat patenka apleisti beglobiai gyvūnai. Šįkart ir vėl per Lietuvą nuvilnijo garsas apie Tauragės rajone veikiančius šunų daugintojus – VšĮ „Dogspotas“ globon iš Tauragės atvežta į anglų buldogę panaši Roza. Be letenos, aplipusi blusomis ir visiškai nusilpusi. Net ir gyvūnus gelbėjančios organizacijos atstovai sako tokį žiaurumą matantys retai.

Kad Tauragės rajone klesti net ne šunų veisėjai, o daugintojai, itin prastomis sąlygomis veisiantys naminius gyvūnus, jau seniai nebe naujiena. „Tauragės kurjeris“ panašią istoriją pasakojo ir pernai. Vilniuje veikiančios VšĮ „Dogspotas“ vadovė Indrė Pileckienė tąkart buvo paviešinusi nelegalios šunų daugyklos vaizdus. I.Pileckienė tuomet teigė, kad tokių daugyklų Tauragės rajone ne viena, o atsakingos tarnybos, jos nuomone, dirba atmestinai.

Ši istorija – apie Tauragės rajone rastą buldogų veislės kalytę Rozą. Tiesa, ar ji tikrai iš daugyklos ir kurios, nežinoma, tik spėjama, nes gyvūno būklė pasibaisėtina. Pas žmones Tauragėje priklydusi į anglų buldogę panaši kalytė buvo sužalota, aptekusi blusomis, be vienos letenos ir labai baikšti.

– Gavau žinutę su nuotrauka, kad rasta kalytė. Nuotraukoje matėsi keista jos gulėjimo poza, bet tik geriau įsižiūrėjusi supratau, kad ji neturi vienos pėdutės. Žmonės sakė nematę, kad kas jų kaime tokį šunį laikytų, tad neaišku, iš kur ji atkeliavo. Savanoris iš Kauno nuvyko kalytės paimti. Iš pradžių pas mus atvežta Roza gynėsi, bet vėliau galėjome apžiūrėti ją. Maudant vanduo bėgo tamsiai raudonas – blusos kalytę tiesiog ėdė. Nuvežėme pas chirurgę apžiūrai, kuri pasakė, kad visiškai neaišku, kodėl kojytė tokia. Faktas, kad trauma – sena. Tačiau pagal matomą Cezario pjūvio randą ir nutampytus spenelius aišku, kad ji turėjusi ne vieną šuniukų vadą, – dėstė I.Pileckienė.

Globėja neužsikirsdama vardijo Rozos bėdas: blusų išmatų ir kraujo pilnas kailis, didžiulis Cezario pjūvio randas, stipri mažakraujystė, ilgi nagai, apsiblaususios akys, išlūžę dantys, žarnyno uždegimas. Paprastai tariant – maždaug 6–8 metų amžiaus tvarto šuo. Dar neaišku, kiek kainuos Rozos gydymas, tačiau bent kelis mėnesius jai naujų namų neteks ieškoti – tiek turėtų trukti gydymas ir reabilitacija.

– Kojos šuniukams esant reikalui amputuojamos ties klubu. Užsienyje galūnės amputuojamos iki sveikos vietos, o Lietuvoje protezavimu mažai kas užsiima. Bet turim, ką turim, pasitarę su chirurge nusprendėme bandyti dėti protezą, – kaip bus gydoma Roza, atskleidė I.Pileckienė net neprognozuodama, kiek gali siekti tokio gydymo išlaidos.

Daugintojų gausa, anot I.Pileckienės, pasižymi kone visi mažesni miestai ir rajonai. Dažna problema – skirtingas gyvūnų globėjų bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų požiūris į veisimą. Anot I.Pileckienės, jei patikrinimą atliekantis specialistas tvarte randa patiestą linoleumą ir įpilto vandens, tai traktuojama kaip gyvūno gerovės užtikrinimas. Tačiau pamirštami kiti svarbūs aspektai.

– Iš daugintojų įsigijęs gyvūną, parsiveži jį sveiką, o po kelių dienų jis gali nugaišti dėl įvairiausių patologijų ar viruso. Plačiąja prasme pirkėjai, pirkdami gyvūnus iš tokių nelegalių daugyklų, skatina tokį „verslą“, o reproduktoriai lieka vergauti tvarte, – žodžių į vatą nevyniojo pašnekovė.

Peržiūrėjus populiarų skelbimų portalą skelbiu.lt matyti, kad Tauragės rajono teritorijoje besiskelbiančiųjų apie parduodamus šuniukus netrūksta. Stebina ir nedidelės kainos – pavyzdžiui, neva veislinį taksiuką galima įsigyti vos už 200 eurų. Oficialiai veislinių dokumentus turinčių šuniukų kainos siekia tūkstantį ir daugiau eurų, jie būna ženklinti mikroschemomis ir paskiepyti, o jų tėvai patikrinti dėl įvairių ligų, kad vada būtų sveika.

Sutaupyti siekiantys, bet konkrečios veislės išvaizdą atitinkantį augintinį norintys turėti žmonės renkasi pigesnį variantą – daugintojo vadą, kuri nepatikrinta ir visiškai neaišku, kokiomis paveldimomis ligomis gali sirgti tokie gyvūnai. O ir sąžiningais bei atsakingais veisėjais sunku patikėti, kai tenka išgirsti gandų, neva kai kurie veterinarijos gydytojai gali pagelbėti gaunant veislę įrodančius dokumentus naujai šuniukų vadai.

Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Kęstutis Patašius informavo, kad šiuo metu Tauragės rajone registruoti 22 veisėjai, nors prieš beveik dvejus metus jų buvo vos penki. Šiuo metu vienas registruotas veisėjas veisia ir kates, ir šunis. Keturi veisia tik kates, 16 veisia tik šunis ir vienas veisėjas verčiasi šeškų veisimu.

Tauragės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba „Tauragės kurjerį“ informavo, kad šiemet gauti du pranešimai apie nelegalius veislynus, abu nedelsiant patikrinti ir savo veiklą įteisino.

Dalintis:

About Author

Morta Mikutytė

Naujienų portalo kurjeris.lt redaktorė

Palikite komentarą