Amžinybėn palydėjus Bronių Šimkevičių

2009 m. vasario 27-ąją Vilniuje, Kreivėnų kapinėse, amžinojo poilsio atgulė buvęs ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius. Jis gimė 1922 m. kovo 14 d. Kuršėnuose. Tėvas buvo Lietuvos karininkas. Gyvenimo takas atvedė į Tauragę. Įsikūrė Tauragės dvare. Ten Bronius baigė pradinę mokyklą. Vėliau mokėsi aukštesniojoje Tauragės valdžios komercijos mokykloje, kurią baigė 1940 m. Tai buvo paskutinioji jos laida.
Likimas lėmė jam mokytojo dalią. Pirmoji darbovietė – Būdviečių pradinė mokykla. Vėliau dirbo mokyklų inspektoriumi Tauragės Liaudies švietimo skyriuje. 1945 m. Tauragės gimnazijos direktorius Jonas Navasaitis  Bronių Šimkevičių pakvietė dėstyti vokiečių ir anglų kalbų. Tai ilgo pedagogo kelio pradžių pradžia. Mokytojas – Broniaus lemtis ir pašaukimas. Jaunas, gabus ir energingas Jis suspėja visur ir viską: moko ir mokosi pats, rengia vakarus, režisuoja vaidinimus, su auklėtiniais keliauja. Suvaidintos pasakos „Eglė žalčių karalienė“, „Pelenė“ ir kt. Nors praėjo daugiau nei pusė amžiaus, buvę auklėtiniai prisimena kelionę sunkvežimiu į Palangą. Įspūdžiai neišblėsę…1954 m. Jis paskiriamas Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktoriumi. Vienuolika pačių gražiausių, brandžiausių gyvenimo metų pralekia lyg akimirka. Direktorius pats labai daug dirba ir to paties reikalauja iš kitų. Jo pastangomis mokykla įsikūrė pilyje. Pirmoji respublikoje sukūrė politechninio mokymo sistemą. Įkūrė dirbtuves, kuriose gamino įvairius darbo įrankius: plaktukus, grąžtus ir kt. Fizikų būrelio nariai mokyklą papuošė veidrodžiais. Mokinių darbai eksponuojami Visasąjunginėje Liaudies ūkio laimėjimų parodoje Maskvoje O direktorius apdovanotas Lenino ordinu. Anuomet tai buvo aukščiausias įvertinimas.1965 m. Bronius Šimkevičius išvyko į Vilnių. Dirbo mokyklų inspektoriumi švietimo skyriuje. Tačiau Tauragė buvo jo dvasinės atgaivos, jo stiprybės žemė. Čia liko jovaruose išpjauti pirmosios meilės simboliai, čia su gražuole auklėtine Elena sukurta šeima, čia gimė jų duktė Nijolė. Čia palaidoti tėvai, kurių kapus Jis lankė net tada, kai jau sunkiai sirgo.Bronius Šimkevičius ilgėjosi savojo miesto, atvažiuodavo, susitikdavo su buvusiais kolegomis, mokiniais. Skaudžiai išgyveno seniausios ir geriausios mokyklos sunaikinimą, vadino tai barbarizmu, spjūviu miesto istorijai. Jis buvo Tauragės patriotas. Valandų valandas galėjo pasakoti apie miestą, savąją mokyklą.