Tauragė atsisveikina su istoriku Edmundu Mažrimu

Nebėra bičiulio Edmundo Mažrimo, su kuriuo koja kojon keturis dešimtmečius žengiau per gyvenimą, per Tauragės istoriją, per parodas ir kultūros projektus, rašomas knygas, tapomus paveikslus, raižomus lino raižinius, ekslibrisų konkursus, piliakalnius, bridau su juo į upes, važinėjau motociklu, tvarkiau kartu su juo kultūros paminklus, kapinaites, vedžiau ekskursijas.
Tiesą pasakius, ne visur su juo spėjau. Jis buvo greitesnis ir darbštesnis, talentingesnis ir kūrybiškesnis, išradingesnis ir imlesnis. Stebėjau jo nuolatinį tobulėjimą visur: rašant knygas, iki labai aukšto lygio tobulinant lietuvių kalbos žinias, organizuojant renginius, raižant grafikos lakštus, ekslibrisus. Ypač mane žavėjo jo darbštumas. Kiekvieną laisvą minutę, kad ir kokios sveikatos būdamas, jis išnaudojo ją kūrybai, faktų ir istorinės medžiagos kaupimui. Jis buvo vienas „Tauragės enciklopedijos“ autorių, tačiau ši enciklopedija palyginti su tuo, ką Edmundas turėjo savo galvoje ir savo archyvuose, yra tik lašas jūros giliam vandenyne.Tauragės garbės pilietis, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukime Lietuvai“ laureatas, įvairių ekslibrisų konkursų Lietuvoje ir užsienyje (daugiausiai Lenkijoje) laureatas ir diplomantas,  Tauragės liaudies teatro ir asociacijos „Mažoji scena“ aktorius ir nepamainomas dailininkas, scenografas, ilgiausiai visoje Lietuvoje paminklų apsaugos sistemoje dirbantis, visoje Lietuvoje žinomas, vertinamas ir gerbiamas paminklosaugininkas Edmundas Mažrimas, gimė 1954 m. lapkričio 18 d. Tauragėje. Nuo pat vaikystės jį traukė piešimas ir tapyba. Lankė dailininko V.Rimkaus dailės studiją Klaipėdoje, tapybos pradų mokėsi pas dailininką D.Neverdauską. Pirmieji darbai buvo eksponuojami personalinėse parodose Klaipėdoje, Šiauliuose. Tauragėje pirmąją personalinę tapybos parodą parengė 1978 m. Vėliau – Gargžduose, Plungėje, Pakruojyje, Kaune… Jo sukurti originalūs darbai išsibarstė po visą Lietuvą, iškeliavo ir užsienin.Nors arčiau širdies Edmundui buvo tapyba, tačiau kūrė jis ir mažosios grafikos darbus. Nuo 1978 m. dalyvavo mažosios grafikos darbų parodose Lietuvoje ir užsienyje ir galiausiai galutinai pasinėrė į  grafiką.1976 m., sugrįžęs į Tauragę, paskatintas režisieriaus Antano Naraškevičiaus ir dailininko Aleksandro Fadino, įsijungė į mėgėjiško teatro veiklą. Nuo 1979 metų sukūrė per 20 scenografijų, dalyvauvo mėgėjiško teatro regioniniuose festivaliuose. Pirmosios vietos laimėtos 1981 m. respublikiniame liaudies teatrų konkurse už Tauragės liaudies teatrui sukurtą scenografiją Aleksandro Fromo Gužučio „Kaip išsirinkti žmoną iš panų milijono“ (iš lietuviškų vakarų repertuaro), 1984 m. Pabaltijo šalių liaudies teatrų festivalyje „Draugystės rampa“ Rygoje už Tauragės liaudies teatrui sukurtą scenografiją Juozo Erlicko pjesei „Linkuva“. 1985 m. E.Mažrimui suteiktas Meno saviveiklos žymūno vardas.Edmundas Mažrimas Tauragės rajono, Lietuvos spaudoje paskelbė per 300 įdomių straipsnių, daugiausia kraštotyros temomis. Jo rašiniai „Tauragiškių balse“, „Tauragės kurjeryje“ (ypač priede „Taurragis“) buvo ir tebėra itin mėgiami skaitytojų.1.  Edmundas Mažrimas. TAURAGĖS KONVENCIJAI 180 METŲ. // Tauragė, – 1992 m. (iliustruotas, 16 puslapių)2.  Edmundas Mažrimas, Jonas Liorančas. ŽVILGSNIS PRAEITIN. // Tauragė, – 1996 m. (iliustruotas, 42 puslapiai)3.  Edmundas Mažrimas. TAURAGĖ. Istorija ir urbanistinė raida. // Tauragė – 2002 m. (iliustruotas, 48 puslapiai)4.  Edmundas Mažrimas, Jonas Liorančas. PO LEMTIES ŽENKLU. // Tauragė – 2007 m. (iliustruotas, 88 puslapiai)5.  TAURAGĖ-500. Tarptautinio ekslibrisų konkurso katalogas // Tauragė – 2007 m. (iliustruotas, 32 puslapiai)6.  Edmundas Mažrimas, Jonas Liorančas. GYVENIMAS GRETA. // Tauragė – 2009 m. (iliustruotas, 56 puslapiai)7.  Edmundas Mažrimas, Albinas Batavičius. AKCINĖ BENDROVĖ „TAURAGĖS MAISTAS“ 1932–2012. // Vilnius – 2012 (iliustruotas, 196 puslapiai)8.  Edmundas Mažrimas, Vidas Narbutas, Eugenijus Šaltis. TAURAGĖS KRAŠTO KULTŪROS PAVELDAS. // Šiauliai – 2013 m. (iliustruotas, 96 puslapiai)9. Birutė Lukoševičienė, Edmundas Mažrimas, Iridija Mockienė. MAŽOSIOS LIETUVOS KULTŪROS ATSPINDŽIAI TAURAGĖS KRAŠTE. JONAS BICKA. // Šiauliai – 2013 m. (iliustruotas, 55 puslapiai) ir kt.Sėkmingai vykdyti projektai kartu su fotografų klubu „Kadras“, įtraukiant jaunimą fotografuoti nekilnojamąjį kultūros paveldą. Taip pat sėkmingai įgyvendintas projektas identifikuojant buvusią valstybinę sieną, veikusią nuo 1422 m. Melno taikos susitarimu. Labai daug dėmesio Edmundas skyrė švietėjiškai veiklai ir nebuvo geresnio gido už jį, keliaujant Karaliaučiaus kraštu, panemuniais, Žemaitijoje, Mažojoje ar Didžiojoje Lietuvoje. Į pačius netikėčiausius ir kebliausius klausimus apie Tauragės istoriją Edmundas visada turėdavo atsakymą. Tai labai stebindavo ir žavėdavo. Jo atmintyje buvo pačios įvairiausios datos, įvykiai, istorijos vingiai, faktai buvo sudėlioti lyg kataloguose: viską jis žinojo ir viską fenomenaliai atsiminė. Kelios dienos prieš mirtį dar vertingų patarimų davė ir man, rašant straipsnį apie Kariuomenės orkestrus.Ir kieno reikės dabar pasiklausti, kai išėjo Edmundas? Tokio Žmogaus Tauragėje šiuo metu tikrai nėra. Nebėra ir tėvo, senelio, vyro. Jo graži šeima begaliniame liūdesyje, kaip ir mes visi jo bičiuliai, bendražygiai, bendradarbiai, kultūros darbuotojai, bibliotekininkai, literatai, kraštotyrininkai, šalies paminklosaugininkai. Užjausdamas Edmundo šeimą dėl didžiulės netekties, tikiu, kad jo pradėti gražūs darbai bus tęsiami, kad jo parašytos knygos, straipsniai, sukurti ekslibrisai ir paveikslai, kiti neįkainojami darbai labai ilgai tarnaus Tauragės krašto žmonėms, ves juos pažinimo keliu, o Edmundo Mažrimo vardas visada bus tariamas su pagarba ir meile, kaip savo krašto meilės, darbštumo, išmanumo pavyzdys.Edmundas Mažrimas paliko savo Tauragės pilį, kur daug metų dirbo, kūrė, planavo ir Anapilin išėjo gruodžio 16-osios naktį, 2019 metais, sulaukęs tik 65-erių.Edmundas Mažrimas šiandien atgulė senosiose Tauragės miesto kapinėse.  Eugenijus Šaltis