Apetitas kyla bevalgant – skolinasi 20 milijonų eurų

4 minutės ir 30 sekundžių – tiek balandžio mėnesio posėdyje Tauragės rajono savivaldybės tarybai truko pristatyti, išdiskutuoti ir priimti sprendimą dėl ilgalaikės paskolos ėmimo. Tiek daug – 20 milijonų eurų Tauragė dar nesiskolino niekad. Skolon gyvensime mažiausiai 25-erius metus, o jei tikėsime Valstybės duomenų agentūros pateikiama statistika, kad šių metų sausį Tauragės rajono savivaldybėje gyveno kiek per 37 tūkstančius nuolatinių gyventojų, tai kiekvienas mūsų nuo šiol būsime bankams skolingi mažiausiai po 700 eurų.

Svarbiausią klausimą nutylėjo

Pasibaigus Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ savivaldybė visuomenei pranešė, kokius klausimus taryba tądien nagrinėjo ir kokius svarbiausius sprendimus priėmė. Tarp tokių išvardyti penki: prioritetinių 2026–2028 m. planuojamų statyti, rekonstruoti ir remontuoti susisiekimo infrastruktūros objektų sąrašo patvirtinimas; vietinės reikšmės kelių, kurie bus tvarkomi Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšomis, sąrašo patvirtinimas; mokesčių lengvatų juridiniams asmenims, 2025 metais rėmusiems švietimo, kultūros ir (ar) sporto projektus Tauragės rajono savivaldybėje, suteikimas; Aleksandro Mieliulio gatvės pavadinimo suteikimas Tauragės miesto gatvės atkarpai, esančiai nuo J.Tumo-Vaižganto g. iki J. Oko g., ir Tauragės miesto Naujosios g. geografinių charakteristikų ir gatvės pavadinimo pakeitimas į Sausio 13-osios g. Apie tai, kad nuspręsta iš Europos investicinio banko 25-erių metų laikotarpiui skolintis 20 milijonų eurų, neužsiminta. Žinoma, tauragiškiai šį klausimą prie priimtų sprendimų teisinėje savivaldybės svetainės rubrikoje gali susirasti patys. Tik retas kuris tokių dokumentų šiaip sau ieško.

Skolos tik auga

Kaip rašoma dabar jau tarybos priimtame sprendime „Dėl ilgalaikės paskolos ėmimo“, kurį parengė ir tarybai tvirtinti pateikė savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Ignas Kymantas, Tauragės rajono savivaldybės taryba nusprendžia imti 20 milijonų eurų ilgalaikę paskolą investiciniams projektams, kuriems yra pritarusi Tauragės rajono savivaldybės taryba, finansuoti, o paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą garantuoti rajono biudžeto lėšomis.

Čia pat pateikiama ir savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos balandžio 3 dienos išvada dėl Tauragės rajono savivaldybės skolinimosi galimybių. Kontrolės ir audito tarnyba nurodo, kad 2025 metais savivaldybė skolinių įsipareigojimų turėjo už 11,3 milijono eurų. Savivaldybės skola bankams kasmet auga – 2021–2022 metais ji buvo 6,4 milijono eurų, 2023 metais jau augo iki 7,7 milijono eurų, 2024-aisiais jau siekė 9,2 milijono eurų.

„Nors savivaldybės skola turi tendenciją didėti, tačiau įstatymais konkretiems metams nustatyti skolos limitai nėra viršijami ir siekia 23,1 proc. nuo skaičiuotinų pajamų“, – rašoma Kontrolės ir audito tarnybos išvadoje.

Skaičiuojama, kad jei savivaldybė pasiskolins dar 20 milijonų eurų, 2029 metais savivaldybės skoliniai įsipareigojimai sieks 26 milijonus eurų.

Nors naujoji paskola, pasak Kontrolės ir audito tarnybos, ir nepažeis fiskalinės drausmės, tačiau išlieka rizika, kad pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, kurios gali nulemti reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, savivaldybės skolinimosi galimybės taip pat keistųsi.

Sumos sunkiai įsivaizduojamos 

Skolinimosi klausimą tarybos nariai nagrinėjo bendrame visų tarybos komitetų posėdyje. Svarstymas, kaip ir jau tarybos posėdyje, ilgai netruko. Niekam nekilo jokių klausimų, abejonių, ar Tauragė bus pajėgi panešti tokią finansinę naštą.

Dauguma tarybos narių į bendrąjį komitetų posėdį jungėsi nuotoliniu būdu, kai kurie net vairuodami automobilį.

Klausimą dėl ilgalaikės paskolos ėmimo politikams pristatė Finansų skyriaus vedėjas Ignas Kymantas.

– Planuojame imti paskolą iš Europos investicinio banko, kur minimali paskolos riba yra 20 milijonų eurų, todėl planuojame imti paskolą ilgesniam laikotarpiui nei vieneri metai, nes šitas bankas gali suteikti paskolą geresnėmis sąlygomis nei komerciniai bankai. Iki 2026 metų galiojo skolinimosi limitai, kai buvo vertintas gyventojų pajamų mokestis ir kitų pajamų bazė skolos limitui. Leidžiamas limitas – 60 procentų nuo skaičiuojamųjų pajamų. Savivaldybės skoliniai įsipareigojimai 2025 metų gruodžio 31 dieną sudarė 23,1 procento skaičiuojamųjų pajamų, tai yra kiek daugiau nei 11 milijonų eurų. Nuo 2026 metų skolinimosi bazė, nuo kurios skaičiuojami skolinimosi limitai, yra išplėsta – skaičiuojama nuo visų pajamų. Planuojama, kad savivaldybės pajamos 2026 metais sieks 110 milijonų eurų. Tokiu atveju būtų paskaičiuotas maksimalus savivaldybės skolinimosi lygis 66 milijonai eurų. Jeigu mes paimsim šią paskolą ir naudosim mūsų Europos investiciniams projektams, tai 2029 metais tai sudarys 23 procentus mūsų skaičiuojamų pajamų nuo skolinimosi limito, – tarybos nariams kalbėjo I.Kymantas.

Atsakomybė – savivaldybės vadovams

Kaip informavo Finansų skyriaus vedėjas, pasiskolinti 20 milijonų eurų bus naudojami per 2026–2029 metus. Taigi kam šios lėšos atiteks?

Kaip suplanavo savivaldybės Finansų skyrius, pasiskolinti 20 milijonų eurų bus naudojami šiems projektams finansuoti: Jovarų pagrindinės mokyklos renovacijai, „Bastilijos“, Karšuvos mokyklos, Tarailių progimnazijos ir Tarailių darželio modernizavimui; bus kuriama tvari aplinka prie Martyno Mažvydo progimnazijos, atgaivinama Jūros upės pakrantė, gerinama susisiekimo infrastruktūra Tauragės mieste ir rajone; bibliotekai pritaikomas savivaldybės įsigytas buvusio Lietuvos banko pastatas, teikiamos socialinės paslaugos neįgaliesiems, rengiami grupinio gyvenimo namai, perkamas socialinis būstas. Šios lėšos bus naudojamos ir Tauragės arenos įrengimui, dengto futbolo maniežo statyboms, dviračių takams tiesti ir vandentvarkos projektams rajone vykdyti.

Projektų tiek daug, kad sunku patikėti, jog visiems jiems užteks tų 20 milijonų eurų. Šiokia tokia abejonė dėl tokio savivaldybės tarybos sprendimo kilo vieninteliam tarybos nariui – konservatoriui Raimondui Matemaičiui. Jis klausė, kiek lėšų Tauragė yra numačiusi gynybai ir gyventojų saugai. Finansų skyriaus vedėjas I.Kymantas tarybos nariui atsakė, kad atskirai išskirti sumą, skirtą gyventojų saugai gerinti, sudėtinga.

– Šios lėšos bus naudojamos ir pastatams remontuoti, pritaikant juos civilinei saugai. Pavyzdžiui, Jovarų mokykloje bus tvarkomi rūsiai. Buvusioje Lauksargių mokykloje kursis globos namai, kurie taip pat bus pritaikyti žmonių saugumui, bus suremontuoti rūsiai. Tvarkant vandens infrastruktūrą bus galima įrengti vandenviečių apsaugas, – vardijo Finansų skyriaus vedėjas.

Pasak I.Kymanto, pagal kitą programą gyventojų saugumui užtikrinti suplanuota 4,5 milijono eurų.

Raimondui Matemaičiui pritarė Regionų partijos atstovas Sigitas Kancevyčius, išreiškęs nuogąstavimą, kad, neduok Dieve, atėjus dienai X, tauragiškių saugumo klausimas netaptų panašus į garsiajame Ilfo ir Petrovo kūrinyje gimusį posakį, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.

Vis dėlto Finansų skyriaus vedėjas pripažino – nors naujosios paskolos suteikimo sąlygos ir labai geros, tačiau savivaldybės skola auga. Naująją paskolą savivaldybė įsipareigotų grąžinti iki 2049 metų.

– Kontrolės audito tarnyba pateikė teigiamą išvadą, tačiau kasmetinis vertinimas lieka administracijos atsakomybėje – dėl įsipareigojimų vykdymo, atitikimo fiskalinei drausmei, – konstatavo pagrindinis savivaldybės finansininkas.

Aplodismentai

Jau tarybos posėdžio metu Finansų skyriaus vedėjas dar kartą trumpai pristatė paskolos ėmimo klausimą. Socialdemokratas Pranas Petrošius pasidomėjo, kiek pasiskolinus iš viso bus bankams skolinga savivaldybė. Liberalui Modestui Petraičiui buvo įdomu, kokią maržą pasiūlė Europos investicijų bankas ir ar bus galima šią paskolą refinansuoti. Refinansuoti nebus galima, o marža, pasak I.Kymanto, gerokai mažesnė nei komercinių bankų – 0,57 proc. Daugiau jokių klausimų niekam nekilo, o meras pažėrė pagyrų tiradą Finansų skyriaus vedėjui:

– Jis buvo tas žmogus, kuris pats kreipėsi į Europos investicinį banką. Pats suorganizavo jų atvykimą į Tauragę. Jie keletą dienų čia praleido, norėjo patys savo akimis pažiūrėti į tas galimybes. Tai yra didžiulis laimėjimas. Finansų skyriaus vedėjas su šitomis palūkanų maržomis, ką mes galime gauti iš Europos investicinio banko, tai yra geresnės sąlygos ir su tuo atidavimo laikotarpiu, tai manau, kad savo darbo užmokestį nežinau, kiek metų į priekį, užsidirbo. Tai tikrai didžiulė padėka ir pagyrimas.

Aplodismentai. Nubalsuota vienbalsiai.