Į Tūkstantmečio mokyklų projektą patekusi gimnazija skaičiuoja pirmūnus

Po dvejų metų aštuoniasdešimtmetį minėsianti Skaudvilės gimnazija viešai pasidžiaugė gausiu būriu pirmūnų. Suskaičiuota, kad naujuosius metus šioje gimnazijoje pradėjo per 50 puikiai besimokančių moksleivių. Ugdymo įstaigos direktorius Nerijus Jocys atviras – šie mokslo metai labai nelengvi, ne tik mokiniams, bet ir mokytojams – tebevyksta mokymo programų turinio atnaujinimas, rudenį oficialiai startuos įtraukusis ugdymas, kuriam Lietuvos mastu dar nepasirengta. Gimnazija turi ir malonių rūpesčių – netrukus prasidės ilgai laukta sporto salės renovacija.

Net 53 Skaudvilės gimnazijos moksleivių mokymosi rezultatai įvertinti puikai. Paklaustas, ar metams bėgant pirmūnų daugėja, ar mažėja, gimnazijos direktorius atsakė, kad būna įvairiai.

– Po karantino buvo daugiau problemų, vaikai buvo atpratę mokytis, nes nuotolis lieka nuotoliu. Dabar situacija po truputėlį stabilizuojasi, gerėja. Pirmas pusmetis kai kam būna sunkesnis, per antrą pusmetį mokiniai pasitaiso, bet rezultatai tikrai neblogi. Nuotolinio mokymosi būdo mes netaikome, nes mums užtenka pedagogų. Gal toks poreikis būtų vokiečių kalbai, na, bet žinot, kaip yra su nuotoliu, – kalbėjo Nerijus Jocys, gimnazijai vadovaujantis jau aštuonerius metus.

Vyrauja tendencija, kad daugiau pirmūnų būna žemesnėse klasėse, tokia situacija ne išimtis ir Skaudvilės gimnazijai. Direktorius žino, kodėl mokinių noras mokytis dingsta kopiant į aukštesnes klases.

Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocys. Gimnazijos nuotrauka

– Programos sunkėja, šiemet atnaujintas turinys nelyginėms klasėms duoda sunkumų, nes ir knygos vėlavo. Tai buvo problematika, iššūkis visiems, ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Motyvacija mokytis nuslopsta prasidėjus paauglystei, pereinamasis amžius vis jaunėja. Problema ir tai, kad vaikai labai daug laiko praleidžia naršydami internete, kai kam svarbiau sulaukti pamokos galo, o ne mokytis ir klausytis mokytojo. Yra visokių mokinių, – situaciją atkleidė gimnazijos vadovas.

Pastaruoju metu ugdymo procesas patiria daugybę iššūkių, vis dėlto didžiausias jų – atnaujintas mokymo turinys, o ilgą laikotarpį nebuvo vadovėlių, tik neseniai po truputėlį gimnazija pradėjo jų gauti. Tai didžiulis krūvis ir leidykloms, jos tiesiog nespėja įgyvendinti užsakymų.

– Buvo sunku, nes informacijos mokiniams reikėjo ieškoti kitais kanalais, ir namuose dirbti, ruoštis. Dažnai būna taip, kad tėvai ne visada sukontroliuoja, ką vaikas veikia internetinėje erdvėje – ar pamokas ruošia, ar dar kažką. O ieškoti informacijos vis tiek turi internetu. Nuo šių metų rugsėjo lyginės klasės eis prie atnaujinto turinio, matysim, gal nacionaliniu mastu bus išspręsta problema su vadovėliais, tikimės, kad bus sklandžiau, – svarstė pašnekovas.

Paklaustas, ar Skaudvilės gimnazija ruošiasi, o gal pasirengė įtraukiajam ugdymui, N.Jocys teigė, kad toks ugdymas vykdomas jau „n“ metų. O kai į bendrojo ugdymo mokyklas bus priimami vaikai su dar didesniais sutrikimais, tada iškils specialistų trūkumo problema.

– Mes specialiųjų poreikių mokinių turime tikrai jau daug metų. Kasmet tokių mokinių daugėja, amžius jaunėja. Didžiausias iššūkis – tai specialistai, ta problema yra visoje Lietuvoje. Mūsų mokytojai visi yra dirbę, žino tą darbą, jį išmano, todėl didelių problemų nėra. Kaip bus nuo rugsėjo 1-osios, sunku prognozuoti. Kažin, ar tėveliai iš specialiųjų mokyklų labai veršis į bendrojo ugdymo mokyklas. Nemanau, kad bus didelis antplūdis. Kiek žinau, išeiti vaikai iš specialiųjų mokyklų neprivalo, tik turės pasirinkimą, – kalbėjo vadovas.

Skaudvilės gimnazija. TK archyvo nuotrauka

Pedagogai supranta, kad įgyvendinant įtraukiojo ugdymo programą bendrojo lavinimo mokyklose gali padaugėti vaikų su įvairiais sunkesniais sutrikimais, o turintys elgesio sutrikimą gali išbalansuoti visą pamoką. Todėl gali nukentėti mokiniai, siekiantys rezultato.

– Mes ne vienoje klasėje turime specialiųjų poreikių vaikų, turime mokytojų padėjėjus, kažkiek susigyvena tie vaikai. Bendrojo ugdymo mokyklose bus problema, kad nebus specialistų, nes jie dirba specialiosiose mokyklose. Dabar valdžia deklaruoja, kad ruošia studentus, bet jie mokslus baigs po ketverių metų. Tai vėl turim kažkokią tai duobę, – mano N.Jocys.

Paklaustas, ko labiausiai gimnazijai šiuo metu trūksta, direktorius patikino, kad būtiniausių dalykų nusiperka. Kadangi vienuoliktokams šiais mokslo metais bus vykdomi tarpiniai patikrinimai, jie laikys tarpinius egzaminus visi vienu metu, todėl tam gimnazija įrengė papildomą kompiuterių klasę. Įsigijo multimedijos, interaktyvių lentų.

– Visada visko trūksta. Tačiau džiaugiamės, kad patekome į Tūkstantmečio mokyklų projektą. Tai bus didelė parama, šio projekto lėšomis renovuosime sporto salę. Dar sutartys nepasirašytos, bet link pavasario jau viskas pajudės, vyks viešieji pirkimai. Įsirengsim ir sensorinę klasę – tai svarbus dalykas įtraukiajam ugdymui. Su Batakių skyriumi šiuo metu turime apie 560 mokinių. Gimnazijai trūksta patalpų. Mūsų gimnazijoje veikia Alfonso Čepausko galerija, ji užima per 300 kv. metrų, tiek mums ir trūksta. Kai kurie specialistai turi rūsiuose glaustis. Čia nėra labai geras dalykas, bet yra kaip yra, – atviravo N.Jocys.

Po sporto salės renovacijos direktorius tikisi pokyčių ir mokyklos stadione. Nors bėgimo takeliai dar nėra visai sudėvėti, bet jie asfaltuoti, o turėtų būti iškloti specialia danga.