Mokytojai Nidai svarbiausia darbo priemonė – meilė vaikams

Nors Martyno Mažvydo progimnazijos pradinių klasių ir muzikos mokytojai Nidetai Kaluževičienei Rugsėjo 1-osios skambutis netrukus jau nuskambės 39-tą kartą, ji prisipažino, kad vis dar jaudinasi prieš pirmąją mokslo metų dieną, labai pasiilgo savo antrokėlių ir vis pasvarsto, kiek kiekvienas ūgtelėjo, kuo per atostogas praturtino savo žinių kraitelę. Mokytoja ne tik moko mažuosius ir kasdien kloja jiems vertybių pamatą, bet ir pati nuolatos gilina žinias. O kai išlydi ketvirtokėlius, visada nubraukia džiaugsmo ašarą, tik širdyje kažin kas dilgteli.

Užduotys – tėveliams

Mokytoja Nideta su pradinukais įsikūrusi trečiajame progimnazijos aukšte, klasės gale įrengta erdvi žaidimų erdvė, virš lentos įsitaisęs šimtakojis su skaičiais ir lietuvių kalbos abėcėlė. Pro langus matyti renovuotas stadionas, ant palangės vazonuose auga ananasų krūmeliai, kuriais mokinukai mokytojai padeda rūpintis ir vis klausia, kada užaugs vaisiai, nors mokytoja abejoja, ar nelaisvės sąlygomis jie užderės. Klasėje augintos gyvalazdės jau persikraustė į vaikų namus.

– Moderni mūsų mokykla, turime, ko tik reikia, ir baldų, ir inovatyvių technologijų. Šiuose gražiuose suoluose sėdės 24 antrokėliai, lenta interaktyvi. Kai aš mokiausi šioje mokykloje, čia buvo muzikos kabinetas. Visada prieš Rugsėjo 1-ąją jaudinuosi, rūpi pasiruošimas naujiems mokslo metams, tikslų išsikėlimas. Rugsėjis – pats darbymetis, laukiu sugrįžtančių vaikučių, tikiuosi, kad visi sveiki ir ūgtelėję, nusiteikę mokytis, – atviravo mokytoja.

Atostogoms savo ugdytiniams mokytoja Nida buvo uždavusi namų darbų – ūgtelėti, kuo daugiau pamatyti ir sužinoti, kuo mažiau sėdėti prie kompiuterio ar maigyti telefoną. O pati mokytoja irgi spėjo pailsėti – vyko į pažintinę kelionę po Latviją. Tai kokia bus pirmoji pamoka? N.Kaluževičienė tėveliams parengė užduočių ir namų darbų, o vaikučių staigmena lauks teminėje pamokoje. Ne paslaptis, kad prie šios mokytojos vaikai limpa kaip bitės prie medaus, ir tėveliai džiaugiasi. Tai koks kelias veda į mažas širdeles? Mokytoja žino – šiame darbe būtiniausia darbo priemonė yra meilė vaikams, o puikų rezultatą duoda trišalis bendradarbiavimas – vaikai, tėvai ir mokytojas.

Darbą su vaikais Nideta pažino nuo 13 metų, kai per vasaros atostogas dirbo vaikų darželiuose, kadangi anksti mirus tėveliui norėjo padėti mamytei. Nuo pirmos iki aštuntos klasės mynė takelį į ketvirtąją vidurinę mokyklą (dabar Žalgirių gimnazija), 35-erius metus mokytojavo Jovarų pagrindinėje mokykloje, o Martyno Mažvydo (buvusi 1-oji vidurinė) progimnazijoje dirba ketvirtus metus. Sugrįžti į mokyklą, kurią baigė ji, vyras ir sūnus, dabar lanko anūkė, o anyta mokė istorijos, kuri širdyje išliko antraisiais namais, Nida visada pasvajodavo.

– Visada jaučiau nostalgiją, čia mokiausi matematikų klasėje pas auklėtoją Rene Barščiauską. Reikėdavo prie knygų pasėdėti, nes buvo 11 matematikos pamokų per savaitę. Patiko sportuoti, lankiau lengvąją atletiką, muzikos mokyklą ir oi, kiek skaičiau. Vaikystėje svajojau tapti vaikų gydytoja, ruošiausi stoti į mediciną, mokiausi chemijos, lūžius išmokau tvarstyti, savanoriavau ligoninėje, gydytojai net leido operacijas stebėti, bet paskutinę akimirką suabejojau. Tačiau įgytos žinios praverčia, klasėje visada turiu pleistro, binto, šaldymo maišelį mažoms vaikų traumoms, – pasakojo Nideta.

Sąvokos „blogas mokinys“ nėra

Baigdama Šaulių pedagoginį institutą N.Kaluževičienė penktokams miesto mokykloje dėstė muziką. Sako, kad Y kartos vaikai buvo kitokie, daugiau klausėsi, pamokos buvo labiau struktūrizuotos, o jau vėlesnės – Z kartos – vaikus reikia sudominti, užnorinti, jie tiesiog veržiasi išsakyti savo nuomonę, nori būti pastebėti, su mokytoju siekia bendrauti kaip su draugu.

Mokytojai Nidetai muzika labai artima, ji ir dainuoja, ir fortepijonu groja, ir kankliuoti išmoko. Reginos Genienės nuotrauka

– Mokiniams reikia padėti augti kaip asmenybėms, suteikti dalykinių žinių, ugdyti vertybes, mokėjimą bendrauti, pasitikėjimą savimi skatinti, įkvėpti mokytis, parodyti, kad žinios gali būti įdomios ir naudingos gyvenime. Vaikai dabar drąsesni, laisvesni. Pamokoje vyksta refleksija, vaikai įsivertina, kaip suprato, taip pakyla jų savivertė, o jei buvo sunku – kartojam temą. Jei dauguma suprato, pamoka pavyko, – tikslus ir uždavinius atskleidė pašnekovė.

Kad pamokoje nebūtų chaoso ir sunku mokytis, antrokėliai laikosi susitarimų, kuriuos net patys susikuria. Mokytoja pripažino, kad sunkiausia su pirmokėliais, kol įeina į vėžes, nes iš pradžių jie gyvena jiems įprastu darželio ritmu, pavyzdžiui, viduryje pamokos užsimano valgyti. Skirtingų gebėjimų vaikams užduotys diferencijuojamos. Iki šiol mokytoja Nideta dirbo be mokytojo padėjėjo, bet tikisi tokį ar tokią turėti.

– Sunkiausia paleisti po ketverių metų užaugintus vaikus, tada ašaros byra. Visada domiuosi, kaip jiems sekasi aukštesnėse klasėse. Gavusi mažučius vėl nusileidžiu į apačią ir vėl kylu kartu į kalną. Mokausi kaskart su savo mokinukais, stengiuosi daug jiems įdomaus papasakoti, o jie vis klausia, iš kur aš tiek daug žinau, vadina mane visažine. Vaikams sakau, kad niekas negimė mokėdamas, pamažu mokysimės ir išmoksime. Mes, pradinių klasių mokytojai, klojame asmenybei pamatą, kad sienos vėliau netrūkinėtų, – kalbėjo mokytoja.

Nideta Kaluževičienė sako, kad nebėra tokios sąvokos kaip „blogas mokinys“ – kiekvienas vaikas unikalus, kiekviename yra gėrio sėkla. Ji savo antrokėlių per pertraukas nepalieka vienų, stebi, kaip jie žaidžia ir bendrauja, mat rūpinasi saugia aplinka, stebi, kad nebūtų patyčių. Moko vaikus empatijos, kaip nusiraminti stresinėje situacijoje, kaip spręsti konfliktus ir nesielgti spontaniškai. Mokytojos Nidos klasėje telefonai nenaudojami – išjungti ilsisi kuprinėse, o ryšį su vaikais tėveliai palaiko per mokytoją.

– Būna, kad pasipykstam, bet išsiaiškinam priežastis, susitaikom ir toliau dirbam. Mokomės klasėje mandagumo taisyklių – jei gerbs save ir kitą, tada visiems bus lengviau gyventi. Vaikai neturi bijoti mokytojo, niekada nesistengiau jų gąsdinti, – tvirtos pozicijos laikosi pedagogė.

Nuolat mokosi

Nidetos nuomone, atnaujintos ugdymo programos suteikia daugiau pasirinkimo laisvės mokytojui, tačiau vaikams jos neretai perteklinės, ypač pasaulio pažinimo, gamtos mokslų ir visuomeninio ugdymo, labai daug sąvokų pridėta. Ar mokinukai visa tai pajėgs įsisavinti – klausimas.

– Vaikų šnekamoji kalba dabar skurdoka, daug žodžių jiems nesuprantami, todėl aiškinamės kiekvieno reikšmę. O jei galėčiau ką nors pakeisti, tai manau, kad vaikams pirmiausia reikėtų išsimiegoti, nes daugelis ateina į pirmą pamoką apsnūdę. Gal namuose nesilaiko režimo, o gal sunkiau užmiega. Mažiukams, mano nuomone, pamokos per anksto prasideda, ypač tuo tamsiuoju laikotarpiu, pamokos turėtų būti nuo 9 valandos. Ir tėveliams vėliau į darbus, kad galėtų juos atvesti, – svarstė Nideta.

Nida Kaluževičienė įsitikinusi, kad ir mokytojas turi nuolat mokytis, todėl laikosi šios nuostatos: dalyvauja seminaruose, konferencijose, kursuose, stebi naujoves, informacinės technologijos seniai įvaldytos. O su anūkėmis Fausta ir Paula laisvalaikį leidžia taip, kad jos nenorėtų „sėdėti“ telefonuose, penkiametę Paulą močiutė išmokė važiuoti dviračiu. Nida dainuoja kvartete „Diena“, jaunystėje dainavo dainų ir šokių ansamblyje „Jūra“, į repeticijas vesdavosi sūnų, daug metų dainavo kameriniame chore „Opus“. Mėgsta klausytis klasikinės muzikos, sako, kad ji ją atpalaiduoja, nors nevengia ir ritmiškesnės, groja fortepijonu, neseniai išmoko kankliuoti.

– Dalyvauju iššūkyje „Vasara su knyga“, ir mokinukus raginau. Klasėje „auginame“ knygų medį, tai labai motyvuoja, perskaitęs knygutę vaikas gauna žiedelį su savo vardu. Ir aš negaliu be knygų, skaitau prieš miegą. Ką tik užbaigiau N.Sparks „Paskutinį norą“. O labiausiai gyvenime įsiminė CH.Bronte „Džeinė Eir“. Mėgstu megzti, bet laiko pritrūksta. O svajonė? Noriu išmokti daugiau dėmesio skirti sau ir svajoju aplankyti Australiją, – savo svajonę atskleidė mokytoja Nideta.

Mokslo ir žinių dienos proga N.Kaluževičienė linki kolegoms ir mokiniams sveikatos, kad viskas sektųsi, naujieji mokslo metai būtų naujų atradimų metai. Tegu Rugsėjo 1-osios šventė iš tikrųjų būna šventė visuose namuose.

„Tauragės kurjerio“ redakcija prisideda prie mokytojos Nidetos sveikinimų ir visai mokslo ir šviesos bendruomenei linki įspūdingų pažinimo metų. Su artėjančia švente, mielieji!