Dacijonų kaime gyvenantis Romas Marijonas Venckaitis žino, kad kovoja su vėjo malūnais, tačiau sako, kad rankų nenuleis. Šis Tauragės rajono gyventojas ne vienintelis, siekiantis atsisakyti atliekų išvežimo paslaugos iš jo namų. Nuo šių metų beveik 40 procentų išaugus rinkliavos mokesčiui, kiekvienas atliekų konteineris, pasak vyro, tampa „auksinis“. Tačiau Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras nurodo, kad rinkliava už atliekas yra privaloma, todėl atsiklausti gyventojų – nori jie ją mokėti ar nenori, nereikia. Be to, kaip aiškina TRATC‘as, šis mokestis su atliekų tvarkymu net susijęs, jis skirtas „sistemai išlaikyti“.
Ištuštino tik vieną konteinerį
Romas Marijonas Venckaitis Dacijonų kaime turi sodybą, gyvena ūkiškai, sako, kad didžiąją dalį savo sukaupiamų atliekų kompostuoja, popierių sudegina, todėl pernai per visus metus iš jo sodybos buvo išvežtas tik vienas konteineris. Tauragės mieste kartu su sutuoktine vyras turi butą, tačiau teigia, kad jis tuščias, jame niekas negyvena ir atliekų nekaupia.
– Nors atliekų sukaupiame labai mažai, turime mokėti už nekilnojamojo turto objektus. Pernai atliekų vežėjai iš mūsų sodybos išvežė tik vieną atliekų konteinerį. Atliekų surinkimas dabar pabrango, tai kiek mums tas konteineris šiemet kainuos? Aš pasiskaičiavau, kad man labiau apsimokėtų savo sukauptas atliekas pačiam nuvežti į sąvartyną, sumokėti tą mokestį, koks priklauso jau sąvartyne, ir man būtų tikrai daug pigiau, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo R.M.Venckaitis.
Kaip ir daugelis Tauragės rajono gyventojų, R.M.Venckaitis įsitikinęs, kad šiukšlina žmogus, o ne gyvenamojo būsto plotas, tačiau atliekų surinkimo sistema Tauragėje atvirkštinė – valdžia nesugeba suskaičiuoti ir apmokestinti nei konkretaus atliekų kiekio, nei atliekų turėtojų, nueidama lengviausiu keliu – apmokestindama pastatus.
Mokestis skirtas sistemai išlaikyti
Vyras jau keletą mėnesių bando patekti pas Tauragės rajono merą Dovydą Kaminską ir naująją Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktorę Donviną Arlauskienę, tačiau jam gyvai pasikalbėti su jais vis nepavyksta – sako, kad į susitikimus niekas jo neregistruoja.
– Todėl kreipiausi į TRATC‘o direktorę, merą ir savivaldybės tarybos narius raštu. Aš jokios sutarties dėl atliekų surinkimo su TRATC‘u nesu pasirašęs, todėl nenoriu, kad jie man paslaugą teiktų. Noriu atsisakyti atliekų išvežimo iš mano nekilnojamojo turto paslaugos, – kalbėjo R.M.Venckaitis.
2023 metų gruodžio 20-ąją vyras TRATC‘ui įteikė štai tokį raštą: „Mes su žmona griežtai atsisakome jūsų teikiamų paslaugų išvežant šiukšles iš mano namo Dacijonų kaime, Sodų g., ir buto Tauragės mieste Bažnyčių g. Šiame bute niekas negyvena, o rašote, kad šiukšles vežate, ir duodate mus į teismus ir antstoliams. Mes gyvename tik dviese ir šiukšlių turime labai nedaug. Jūsų vežėjai prirašo po 26 konteinerius, o mes turime mokėti. Tauragės mero ir tarybos narių pasirašytas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas yra neteisingas ir nelogiškas, kad namas ar butas šiukšlina, o ne žmonės. Mes gyvename laisvoje ir demokratiškoje šalyje, o esame prievartaujami valdžios. Aš turiu patalpų, kur galiu atliekas kaupti, o metų eigoje pats galiu nusivežti į surinkimo punktus, kur mokestis mažesnis. Tuomet galėsiu ramiau gyventi, nes mano amžius jau trumpėja ir sveikata brangi. Todėl prašau pasiimti konteinerius iš mano kiemo Dacijonų k. Už konteinerius mes nesame pasirašę jokių saugojimo sutarčių ir dėl išvežimo. Nuo 2024.01.01 atsisakau jūsų paslaugų. Laukiu jūsų raštiško atsakymo“.
Atsakymą iš TRATC‘o R.M.Venckaitis gavo šių metų sausio 15 dieną. Direktorės D.Arlauskienės pasirašytame rašte patvirtinama, kad 2023 metais R.M.Venckaičio sodyboje Dacijonų kaime buvo ištuštintas tik vienas konteineris. Tuo pačiu vyras informuojamas, kad pagal Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 17 d. priimtą sprendimą vietinė rinkliava už atliekas yra privaloma. Ji nustatoma visiems Tauragės rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Kaip teigia D.Arlauskienė, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Tauragės rajono savivaldybėje. „Vietinės rinkliavos mokėjimas yra siejamas ne su faktine ar deklaruota gyvenamąja vieta, bet su nekilnojamojo turto valdymu“, – teigiama TRATC rašte.
Pasak TRATC vadovės, „kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama“, o vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne.
TRATC‘as remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad „pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu“. Pastoviąja rinkliavos dalimi prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo ir sistemos išlaikymo. Iš tokio teismo išaiškinimo TRATC‘as daro išvadą, kad vietinės rinkliavos mokėtojas kartu su kitais rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas, o tai reiškia – nors vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio rinkliavą.
Tokį atsakymą R.M.Venckaitis turi teisę skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau ar tą darys, vyras dar neapsisprendė.
„Tauragės kurjerį“ TRATC‘as informavo, kad panašaus pobūdžio prašymų, kuriais žmonės siekia atsisakyti atliekų vežimo paslaugų, gauna kasmet.
Beveik identiškas atsakymas atskriejo ir iš Tauragės rajono savivaldybės mero. Jame teigiama, kad rinkliava už atliekas nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, tai esanti privaloma įmoka, o sutartys dėl atliekų išvežimo ar surinkimo iš atliekų turėtojų nesudarinėjamos.
Į maisto atliekų rūšiavimą žiūri atsainiai
Kaip praėjusius finansinius metus baigė TRATC‘as, kol kas neaišku. Kaip anksčiau „Tauragės kurjeriui“ yra sakiusi įmonės vadovė, jie ir vėl bus finansiškai nuostolingi. 2022-aisiais TRATC‘as patyrė 621 tūkstančio eurų grynąjį nuostolį. Pernai buvo susimažinęs darbuotojų, tačiau šiemet, kaip matyti iš oficialiai pateikiamos informacijos, jų padaugėjo. 2023 metų spalį TRATC‘e dirbo 29 darbuotojai šiuo metu – 34. Kaip informavo TRATC direktorė D.Arlauskienė, įstaigoje pareigas pradėjo eiti dar viena nauja darbuotoja – komunikacijos specialistė.
TRATC‘o vadovei perdavėme kito tauragiškio – Vytauto B. klausimą: kaip sekasi rinkti nuo sausio privalomas rūšiuoti maisto atliekas, ar gyventojai rūšiuoja, ar individualių namų gyventojai sausį išstūmė žaliųjų atliekų konteinerius, į kuriuos turi mesti ir maisto atliekas? D.Arlauskienė pastebėjo, kad kol kas į naująją prievolę rūšiuoti maisto atliekas tauragiškiai žiūri atsainiai. Į daugiabučių gyventojams išdalytus oranžinius maišelius žmonės meta visas buitines atliekas, o individualių namų gyventojai žaliųjų atliekų konteinerių iš kiemų nestumia, tačiau atliekų vežėjai vis tiek nustatytomis dienomis turi pervažiuoti visais maršrutais, o TRATC‘as už tai sumokėti.
Pirmiausia D.Arlauskienė išreiškė pastebėjimą dėl atliekų išvežimo paslaugos siekiančio atsisakyti R.M.Venckaičio. Esą jai „labai gaila, kad žmogus eina į žiniasklaidą, nes visus reikalus reikia tvarkyti vietoje“. D.Arlauskienės nuomone, „žiniasklaida išpublikuos, bet problemos neišspręs“. Įstaigos vadovei atsakėme, kad kiekvienas turi teisę kreiptis ten, kur jam atrodo tikslinga.
– O dėl maisto atliekų surinkimo tai dar per mažai laiko. Taip, mes dabar stebim situaciją, stebim, koks kiekis, ir žiūrim turinį. Tai turinys yra visoks. Į maisto atliekoms skirtus maišelius žmonės meta ne tik maisto atliekas, naudoja kaip už dyką gavę maišelius. O per individualius namus maisto atliekų surinkėjai vis tiek turi važiuoti pagal grafiką, nepriklausomai, kokį kiekį surinks. Aš puikiai suprantu individualių namų gyventojus, logikos tame, kad žiemą jie gali ir neišstumti žaliųjų atliekų konteinerių, tikrai yra, bet situacijos tai nekeičia. Vežėjas vis tiek važiuos, – kalbėjo TRATC‘o direktorė.
15 komentarų
Vagių ir banditų verslą bütina palaikyti,taip sako teismai,kurie juos atstovauja.Pas mus įkainius nekelia 5% ar 10%,kelia 30%-40%<nors paslaugos ir neatlieka..Gyvename laisvoje banditiškoje valstybėje.Kaip "gera".
Mums net konteineriu nepristate,beto negyvenam sodyboj,sutarties neturim,elektros neišnaudojam nes negyvenam,o mokesti ima ir dar gazdina su anstoliais,kad perduos kodel nesumokam.Geroves valstybe!
Taip pas mus dirba žmoga,kuri net neatlieka savo darbo ,bet sugeba gazdinti žmones.Siauba kelenti bendrove žiurinti kaip iš žmoniu viska atimt.
noreciau suzinoti pavardes tu ‘gudruoliu , kurie pasiule siuksliu apmokejima susieti su plotu , kas per kvailystes ,matyt bando zmoniu kantrybe , kiek dar tulas lietuvis leisis kvailinamas , taip mums ir reikia , jei esam avinu banda ir nemokam susiorganizuoti ir apsiginti , pasiusti velniop tokia valdzia ‘ kuri moka tik mokescius kelti , o logiskai mastyti nemoka , o ir nemato reikalo …
Valdžia išrinkta žmonių, tačiau dirba ne žmonių labui .
Dar prisiminkime, jo prieš keletą metų buvo padidintas mokestis pagrindžiant lėšų rinkimų savartynui plėsti ar tobulinti.. Lėšos surinktos, bet… kiek pavyko sužinoti darbai net nepradėti…