100 metų „Titaniko“ katastrofai

Nepaisant to, jog praėjęs XX –as, kraštutinumų amžius, per du pasaulinius karus nusinešė milijonų žmonių gyvybes, okeaninio lainerio nugrimzdimas į Atlanto vandenyno gelmes 1912 metų balandžio 15 d. 02 val. 20 min. išlieka bene labiausiai įvairių visuomenės sluoksnių aptarinėjama tema.
Per tris metus anglų White Star Line kompanijos Šiaurės Airijos Belfasto mieste  pastatytas liukso klasės keleivinis laivas atsiėjo apie 1,5 mln. svarų sterlingų ( pagal šio meto vertę apie 200 mln. eurų). Tai buvo didžiausias- 269 m. ilgio, 28,2 m. pločio, 53 m. aukščio, sveriantis apie 46 tūks. tonų, prabangiausias- įrengtas pagal aukščiausią to meto viešbučių klasę, su marmuro, medžio, kiliminės dangos dekoro elementais, moderniomis voniomis, šildymo sistemomis, restoranais pasaulyje laivas. Dėl konstrukcinių ypatumų, skyrių pertvarų jis dažnai buvo įvardijamas kaip neskęstantis.Gerokai prieš tai praėjęs bandymus, pavadintas ,,Titaniku“ laivas 1912 m.  balandžio 10 d. pradeda savo pirmąją  ir paskutinę kelionę paimdamas  iš Sautamptono ( Anglija), Šerburo ir Šiaurės Airijos uosto Kvinstauno ( balandžio 11 d.) keleivius ir paštą. Tarsi nujausdamas nelaimę vienas įgulos narys Kvinstone pabėga iš laivo, kuris  išplaukia į Atlanto vandenyną ir pasuka link Niujorko kuriame planuota būti balandžio 17 d. popietę. ,,Titanikas“ viso galėjo paimti 3547 keleivius, tačiau pirmuoju reisu plaukė tik 2202 žmonės ( kai kur pateikiami nežymiai skirtingi skaičiai), tad laimei  laivas buvo užpildytas daugmaž tik dviem trečdaliais. Tarp trijų klasių keleivių- milijonieriai verslininkai, žinomi Europoje ir JAV veikėjai, įvairaus rango tarnautojai, emigrantai iš įvairių šalių, tarp kurių ir trys iš Lietuvos-  27 m. kunigas iš Marijampolės Juozas Montvila, iš Sūduvos kilęs kroviku Hamburge ir Liverpulyje dirbęs  Simas Beniulis ir Palūšėje augęs , Ignalinoje lankęs žydų mokyklą, 22 metų spynų šaltkalvis Elizieras Gilinskas. Tyrinėtojų nuomone lietuvių laive galėjo būti ir daugiau tik svetimomis pavardėmis ir dokumentais- kaip žinia tuo metu iš carinės Rusijos valdomos Lietuvos buvo išvykstama nelegaliai. Be to pašto siuntuose buvo ir lietuviškų laikraščių- ,,Lietuvos žinių“ 33-37 ir ,,Lietuvos ūkininko“ 12-13 numeriai- dovanos JAV kraštiečiams. Atvirame vandenyne ,,Titanikas“ galėjo išvystyti maksimalų 46 km| val greitį, pirmą dieną nuplaukia- 860, antrą – 960, trečią – 1010 km. kelio.Ėjo į pabaigą  balandžio keturioliktoji, sekmadienis. Laivo komanda gaudavo nerimastingus perspėjimus telegrafu apie esamus ledkalnius, tačiau į tai nebuvo kreipiama reikiamo dėmesio, nesumažintas greitis, specialistų  teigimu jis tuo metu buvęs apie 42 km| val.,  kai 23 val. 40 min. stebėtojas plika akimi priešais išvydo ledkalnį. Nepavykus prasukti ir sustoti už 37 sekundžių milžiniškas laivas dešiniu šonu kliudė ledkalnį, kuris perpjovė apie 100 borto. Ledinis Atlanto vanduo per 10 min. užpylė 5 iš 16-os skyrių-  pagal konstrukciją laivas galėjo išsilaikyti ant vandens tik su 4-iais užlietais skyriais. Dėl įvairių priežasčių ne iš karto  buvo suvokta, kad ,,neskęstantis“ laivas už poros valandų nugrims, kad vietų gelbėjimosi valtyse  tėra tik pusei keleivių. Tik praėjus apie pusvalandžiui po susidūrimo su ledkalniu radistams  buvo liepta siųsti nesenai pradėtą naudoti tarptautinį ,,SOS“ pagalbos signalą. Bene pirmoji šį signalą priėmė Rytų Azijos bendrovės laivo ,,Birma“ komanda buvusi už 130 km. nuo nelaimės vietos vadovaujama kapitono Liudviko Stulpino, žemaičio kilusio nuo Telšių. ,,Birma“ nedelsiant pakeitė kryptį ir visu greičiu skubėjo į pagalbą. Atsitiktinai pagalbos šauksmą išgirdo ir laivo ,,Cartaphia“ įgula plaukusi už 107 km. Šios kapitonas Arthuras Rostronas taip pat davė įsakymą visu greičiu, apie 32 km/ val. plaukti į avarijos vietą. Tuo tarpu vos už 36 km. nuo katastrofos stovėjusi laivo ,,Californian“ komanda pagalbos šauksmo neišgirdo, nes radistas vos prieš dešimt minučių buvo nusiėmęs ausines ir nuėjęs miegoti. Šiam laivui priplaukti iki skęstančio ,,Titaniko“, specialistų nuomone būtų  neprireikę net valandos. ,,Californian“ įgula nesuprato ir  nesureagavo į matomas signalines raketas.Pradėjus laivui skęsti remiantis ,,Titaniko“ kapitono Edvardo Smitho laikomo vienu geriausių Britanijos prekybos laivyne įsakymu ir nerašytu jūrų bei džentelmenų kodeksu į gelbėjimo valtis pradėta sodinti moteris, vaikus. Kilniai minėtoms nuostatoms pakluso ir mirtį pasitiko vienas turtingiausių to meto žmonių, viešbučių tinklo ,,Astoria“ savininkas, nekilnojamo turto magnatas, multimilijonierius, JAV pilietis Džonas Astoras į valtį įsodinęs aštuoniolikmetę žmoną ir tarnaites, garsus bankininkas, multimilijonierius Benjaminas Guggenheimas, pareiškęs ,,Nė viena moteris nepaliks šio laivo manydama, kad Guggenheimas- bailys“, stambus pirklys, JAV prekybos tinklo ,,Macy“ bendrasavininkas Izidoras Štrausas. Pastarojo žmona Ida taip pat atsisakė vietos gelbėjimo valtyje ir jūrininkams pasakė  ,,Aš nepaliksiu vyro. Mes visada buvome kartu. Gyvenome kartu, kartu ir mirsime“. Vietoj savęs šie sutuoktiniai į valtį įsodino tarnaitę, o patys susikibę rankomis nuėjo į skęstančio laivo kajutę. Tuo tarpu ,,Titaniko“  savininkas , kompanijos ,,White Line Star“ prezidentas Briusas Izmėjus prasmuko į gelbėjimo valtį. Vienas iš keleivių, Danielis Baklis , idant išsigelbėtų persirengė moteriškais drabužiais, šeši kinai slapčia pasilindo po valties vairininko suoleliu ir pasirodė tik auštant.Praėjus 2 valandoms ir 40 min. po susidūrimo su ledkalniu prašmatniausias ir didžiausias laivas pasaulyje skilo į dvi dalis ir nugrimzdo į beveik keturių kilometrų vandenyno gelmę. Kartu nuskendo laivo kapitonas, vyriausias konstruktorius, didžioji dalis komandos, visi aštuoni dvasininkai, muzikantai, didžioji dalis visų keleivių- viso apie 1500 žmonių.Puse keturių ryto katastrofos vietoje pasirodė jau minėta ,,Carpathia“ kuri surinko esančius  gelbėjimo valtyse ir vienintelį žmogų- Charles Joughin, išgyvenusį lediniame vandenyje- teigiama, kad jis avarijos metu buvo stipriai išgėręs. Bendras neginčytinas išgelbėtųjų skaičius- 711. Tarp jų nebuvo nė vieno iš žinomų triejų lietuvių. Patyręs ir ryžtingas laivo ,,Carpathia“ kapitonas A. Rostronas buvo apdovanotas išgelbėtų keleivių sidabrine ,,Meilės“ taure, aukščiausiais JAV ir Didžiosios Britanijos valstybiniais apdovanojimais, jo vardas iškaltas Niujorko Šlovės salėje. Laivo įgulai atsidėkoti nukentėję keleiviai surinko 15 tūks. dolerių, tačiau savininkė, kompanija ,,Cunard Line“ neleido jų prisiimti, bei atsisakė gelbėjimo operacijos išlaidų padengimo iš kompanijos ,,White Line Star“.Lietuvio kapitono L. Stulpino vadovaujamas laivas ,,Birma“ gelbėjimo vietoje pasirodė antras, tad jo pagalbos nebeprireikė.Prieš tris metus Anglijoje  sulaukusi 97 metų Anapilin iškeliavo paskutinė ,,Titaniko“ keleivė Milvina Dean- nelaimės naktį ji buvo virš dviejų mėnesių. Šių metų balandžio 8 d. iš Sautamptono uosto išplaukė anglų laivas ,,Balmoral“ kuris pakartos legendinio ,,Titaniko“ maršrutą. Beje, bilietai išpirkti jau prieš trejus metus, ir atrodo jame nėra lietuvių.