Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Iš Vermachto 41-ojo tankų korpuso kovos veiksmų žurnalo: „1941 m. birželio 22 d. 2 val. 50 min. Korpusas informuoja 4 tankų grupę apie išsidėstymo pabaigą. 3 val. 05 min. Visoje korpuso zonoje prasideda puolimas, 1-osios tankų divizijos ruože aktyviai remiant artilerijai. Su nedidelėmis išimtimis rusų pasipriešinimas pradžioje silpnas“.
5 val. 30 min. 269-oji pėstininkų divizija pasiekė pietines Sakalinės (originale – Sakalynės) pozicijas ir po pasirengimo atakuoja jas. 1-oji tankų divizija dešiniuoju sparnu (489-asis motorizuotų pėstininkų pulkas) užėmė geležinkelio tiltą per Jūros upę pietinėje Tauragės dalyje ir pasiekė pietinį Tauragės pakraštį.
6 val. 50 min. 1-osios tankų divizijos „Westhofeno“ kovos grupė sunkiame mūšyje su dideliais nuostoliais užėmė sugriautą automobilių tiltą per Jūros upę ir nedidelį placdarmą pietinėje Tauragės dalyje. „Daliniai kenčia nuo stiprios priešo artilerijos ugnies – aptikta 12 baterijų – ir be pertraukos bombarduojančios priešo aviacijos. „Kriugerio“ kovos grupė į vakarus nuo Leikiškių (originale – Leikiske) kerta Ežeruoną (originale – Jeziorupa) ir, remiama tankų, su mūšiais žygiuoja link Dapkiškių“.
Žuvo visi užkardos kariai
Jau po šių pirmųjų eilučių nujaučiu kai kurių skaitytojų pesimistines nuotaikas – ir vėl rašinys apie karą, kiek gi galima. Iš tiesų Vokietijos – Sovietų sąjungos karo pradžios įvykiai Tauragėje ir jos apylinkėse aprašyti plačiai ir daugmaž visapusiškai. 1941 metų birželio 22-osios naktį, 3.30 val. (iki aneksijos Lietuvoje buvusiu laiku įprastai rusų istorikai mini 4 val., Vokietijoje buvo 2.30 val.) Berlyno radijas paskelbė slaptažodį pradėti karinius veiksmus prieš Sovietų sąjungą. Tauragė, įsikūrusi prie svarbaus prekybinio, strateginio Rygos–Tilžės plento, sulaukė didesnių mūšių nei jų būta visame vakariniame pasienio ruože. Tauragę puolė 4-osios tankų grupės 1-oji tankų divizija. 50-ties tankų grupė su pėstininkais miestą pasiekė po kelių valandų nuo karo pradžios.
Gana daug ir tauragiškiai, ir platesnis besidominčių istorija žmonių ratas žino apie sovietų pasieniečių užkardose ir 125-osios šaulių divizijos karių pasipriešnimą. Pirmąjį puolančiojo tankų korpuso smūgį atremti teko 106-ojo Tauragės pasienio būrio 4-ajai linijinei užkardai (viršininkas – leitenantas Antonas Bogunas). Per šį mūšį pasieniečiai sunaikino tris vokiečių tankus. Tiesa, visi 60 užkardos karių žuvo. Jau apie pietus sovietų pagrindinės karinės pajėgos paliko miestą.
Tačiau kur kas mažiau žinoma apie puolusias galingas, per Europą nesunkiai nužygiavusias Vermachto pajėgas. Kažkiek užpildydamas šią spragą, drįstu pristatyti tiesiogiai Tauragės miestą šturmavusį 41-ąjį mechanizuotą korpusą ir jo 1-ąją tankų diviziją. Neseniai pavyko aptikti korpuso kovos veiksmų žurnalą, kuriame epizodiškai užfiksuoti kai kurie kovos už miestą prie Jūros veiksmai.
Į „Nord“ (Šiaurė) armijų grupę įėjusi 4-oji tankų grupė puolė Tauragę iš Tilžės. Jai vadovavo 65-erių generolas feldmaršalas Vilhelmas Riteris fon Lėbas (Wilhelm Ritter von Leeb). Grupę sudarė du tankų korpusai: 41-asis, turėjęs vėliau užimti perkėlas per Dauguvos upę prie Jekabpilio, ir 56-asis, kurio tikslas buvo Daugpilio miestas bei jo tiltai. 41-asis korpusas jungė generolo leitenanto Fridricho Kirchnerio 1-ąją tankų diviziją, Franco Landgrafo 6-ąją tankų diviziją, generolo leitenanto Otenbacherio 36-ąją motorizuotą diviziją ir generolo majoro fon Leizerio 269-ąją pėstininkų diviziją. Antrajame 4-osios tankų grupės ešelone užnugariui valyti judėjo visai Europai siaubą variusi SS obergrupenfiurerio Teodoro Eikės motorizuota SS divizija „Totenkopf“ (Mirusi galva). Eikė buvo vyriausiasis vokiečių koncentracijos stovyklų inspektorius ir savo diviziją suformavo iš šių stovyklų sargybinių. 1-oji tankų divizija turėjo 134 tankus, o 6-oji – 226, iš kurių 149 buvo čekų trofėjiniai. Į „Šiaurės“ armijų grupę taip pat įėjo pulkininko Ernsto Bušo 16-oji armija ir artilerijos generolo Georgo fon Kiuchlerio 18-oji armija.
Mūšiai už Tauragę pirmąją karo dieną sustabdė korpuso judėjimą link išsvajotojo tikslo – Leningrado.
Iš kovo veiksmų žurnalo
Iš 41-ojo tankų korpuso kovos veiksmų žurnalo:
„9 val. 269-oji pėstininkų divizija pralaužė priešo gynybą ties Sakaline (originale – Sakalyne) ir siunčia priešakinį būrį su žvalgybos batalionu link Gaurės. Oro žvalgyba po prieštaringų pirminių pranešimų išaiškino, kad tiltas prie Gaurės susprogdintas.
6-oji tankų divizija užėmė Petkaičius (originale – Petkaizia), priekin išsiveržę avangardo daliniai ir 800-ojo ypatingos paskirties būrio „Brandenburg“ kariai be ypatingo pasipriešinimo užėmė nepažeistą Kangailų (originale – Kongaily) tiltą. Dešinysis divizijos sparnas (114 motošaulių pulkas) atkakliai kaunasi dėl pozicijų į šiaurės rytus nuo Šilinės (originale Zylinie). Nežiūrint stipraus pasipriešinimo, pozicijos užimtos.
489-asis pulkas ir 1-osios tankų divizijos „Westhofeno“ kovos grupė atkakliai kaunasi Tauragėje ir jos apylinkėse. „Kriugerio“ kovos grupė keliasi per Jūros upę ties Dapkiškiais.
Oro žvalgyba praneša apie didelį judėjimą priešo užnugaryje Tauragės–Skaudvilės plentu. Gilesniame užnugaryje jokių ryškesnių persikraustymų nėra. Šiaulių ir Kelmės žvalgybą sunkina priešo naikintuvai ir stipri zenitinių patrankų ugnis“.
Teisė JAV
Vermachto 41-ojo mechanizuoto korpuso (vok. XXXXI. Armeekorps) gimimo diena laikoma 1940 metų vasario 24-oji. 1942 metų liepos 10-ąją korpusas pervadintas 41-uoju tankų korpusu. 1941-aisiais jį sudarė 1-oji tankų divizija, 14-oji mechanizuota divizija, 36-oji mechanizuota divizija, 6-oji tankų divizija.
1940 metų gegužės–birželio mėnesiais korpusas dalyvavo užimant Belgiją ir Prancūziją, 1941-ųjų balandžio mėnesį – Jugoslaviją.
Nuo 1941 metų birželio 22-osios „Šiaurės“ armijų grupės sudėtyje dalyvavo Vokietijos–sovietų kare, pradžioje Baltijos šalyse, vėliau prie tuomečio Leningrado ir Maskvos.
Pirmuoju korpuso vadu tapo tankų armijos generolas, vėliau apdovanotas Geležinio kryžiaus Riterio kryžiumi su ąžuolo lapais ir kalavijais, Georgas Hansas Rainhardtas. Po karo, 1945-ųjų birželio mėnesį, jį suėmė JAV pajėgos. 1948-aisiais JAV karinis teismas nuteisė 15 metų laisvės atėmimo bausme. Paleistas 1952 metais.
Nuo 1941 metų spalio 13-osios korpusui vadovauti pradėjo retu žiaurumu su okupuotų vietovių gyventojais pasižymėjęs generolas, vėliau gavęs generolo feldmaršalo laipsnį, Valteris Modelis.
41-asis motorizuotas korpusas 1943 m. wikipedia.org iliustracija (Bundesarchiv)
Iš kovos veiksmų žurnalo
Iš 41-ojo tankų korpuso kovos veiksmų žurnalo:
„11 val. Kad būtų galima greičiau užbaigti daug aukų pareikalavusį mūšį dėl Tauragės, 1-oji tankų divizija į priekį išveda sunkiosios artilerijos dalinius. Susidaro įspūdis, kad 1-osios tankų divizijos gerokai išgąsdintas priešas traukiasi į šiaurės rytus. Tai patvirtindama, 269-oji pėstininkų divizija pasisuka piečiau Šaltuonos Eržvilko kryptimi.
Po pietų oro žvalgyba pastebėjo į šiaurės rytus nuo Tauragės ir šiauriau Skaudvilės judančias dideles tankų kolonas. Mūsų pikiruojantys bombonešiai sėkmingai šį judėjimą stabdo.
17 val. 30 min. Po sunkaus mūšio 6-oji tankų divizija sėkmingai užima nepažeistus Steigvilus ir ten esantį tiltą. 1-oji tankų divizija kaunasi su abiejose Tauragės–Skaudvilės plento pusėse įsitvirtinusiu priešu ir ties Ridikiške dėl Agluonos (originale – Angluna). Priešas vėl tankais puola kairįjį sparną.
Divizijos vadavietės: 269-oji pėstininkų divizija – Puikiuose (Puikių kaimas, – red.), 6-oji tankų divizija – Bimbilinė. 1-oji tankų divizija – Griežpelkiai (originale – Gröszpölken).
Dėl divizijos vadaviečių nuolatinio perkėlimo ir priekinių grupių spartaus judėjimo pirmyn antrąją puolimo dieną pavyko gauti tik nedaug pranešimų iš dalinių apie kovos veiksmus.
19 val. 30 min. 6-oji tankų divizija puola ganėtinai stiprų priešą į rytus nuo Steigvilų.
1-oji tankų divizija užėmė Agluonos ruožą ir su mūšiais juda link Skaudvilės. „Kriugerio“ kovos grupė žygiuoja į šiaurės rytus. Kadangi nuomonė apie priešą nesikeičia, duotas įsakymas 6-ajai tankų divizijai rytoj tęsti puolimą ta pačia kryptimi, o 269-ajai pėstininkų divizijai – šiauriau nuo 6-osios tankų divizijos. Puolimo užduotis birželio 23-iajai – pasiekti Panevėžio–Pumpėnų liniją (140 kilometrų į šiaurės rytus nuo Tauragės).
23 val. 30 min. 269-oji pėstininkų divizija užėmė Eržvilką. 6-oji tankų divizija pasistūmėjo į rajoną ryčiau Eržvilko. „Kriugerio“ kovos grupės 1-oji tankų divizija juda link Minkšpaučių (originale – Minkpaiziai – dab. Antegluonio), toliau Skaudvilės kryptimi. 36-oji motorizuota pėstininkų divizija lieka dislokacijos vietoje piečiau Tilžės korpuso vadovybės pavaldume.
Bendras praėjusios dienos įspūdis – nežiūrint atkaklaus rusų pasipriešinimo ir daugkartinės tankų kontratakos kairiajame korpuso sparne, sėkmingai judama pirmyn, nors nuostoliai viršija planuotus“.
Tankų kautynės Skaudvilės–Raseinių rajone birželio 23-iąją tapo vienu reikšmingiausių Baltijos šalyse birželio mėnesio kovos epizodų. Pagal „Barbarosos“ planą 4-oji Vermachto tankų grupė, išsiskleidusi dešiniajame Nemuno krante ties Tilže, turėjo judėti link Dauguvos ir toliau į Pskovą – Leningradą.
G.Raingardto 41-ojo tankų korpuso puolimas vyko gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis. Korpusas atsidūrė vadovybės suplanuoto Šiaurės Vakarų fronto kontrsmūgio centre – 12-asis mechanizuotas korpusas turėjo smogti iš šiaurės nuo Šiaulių į Skaudvilę, o 3-iasis mechanizuotas korpusas – iš Kauno į Raseinius.
Iš 41-ojo tankų korpuso kovos veiksmų žurnalo:
„Birželio 23-ioji. 5 val. 1-oji tankų divizija naktį atliko žygį Kelmės kryptimi ir Skaudvilės šiaurės rytinėje dalyje pateko į mūšį su priešo tankų daliniais.
6-oji tankų divizija atkakliai kaunasi prie Raseinių.
7 val. 269-oji pėstininkų divizija juda į šiaurę.
Oro žvalgyba į šiaurę ir rytus nuo Raseinių pastebi gausias priešo tankų pajėgas, todėl 1-oji tankų divizija gauna įsakymą keisti anksčiau numatytą judėjimo kryptį ir dalį pajėgų nukreipti į rytus.
8 val. Dėl labai blogos kelių būklės ir vienintelio tinkamo tilto Tauragės pietinėje dalyje bendrasis judėjimas sulėtėjo. Kad nebūtų užimami keliai, divizijos gauna įsakymą tiekimo daliniams judėti pirmyn tik gavus atskirą nurodymą.
10 val. Korpuso štabas persikelia į Eržvilką.
11 val. Mūsų pikiruojantys bombonešiai dar ir dar kartą apšaudo Raseinių rajone ir Kelmės–Šiaulių keliu judančias rusų tankų kolonas ir padeda sunkius mūšius atlaikančiai 6-ajai tankų divizijai.
14 val. 6-oji tankų divizija užėmė Raseinius, bet dėl šaudmenų trūkumo priversta stabdyti tolesnį aršiai besipriešinančių rusų puolimą. Atremtas stiprus priešo tankų smūgis, kur buvo pirmą kartą panaudoti supersunkūs (64 ir 52 tonų) tankai. Tuo pačiu reikia pasakyti, kad mūsų prieštankinė ginkluotė, nežiūrint naudotų specialių sviedinių, nepajėgi pamušti šiuos tankus.
18 val. Iš 1-osios tankų grupės vadovybės gauta direktyva pasukti korpusą į rytus. Tačiau korpuso vadas nutaria vykdyti ją tik pasibaigus šiandienos perėjimui.
Pagalbiniai korpuso štabo daliniai atvyko į Eržvilką. Už dviejų kilometrų į rytus dar tebevyksta įnirtingi mūšiai su atskiromis priešo grupėmis.
269-oji pėstininkų divizija po sunkaus mūšio miške užėmė Nemakščius. Atskiri tiekimo daliniai kovoja su išsiblaškiusiais priešo kariais.
19 val. Sprendžiant iš to, kaip iki šiol vystosi įvykiai, susidaro įspūdis, kad priešas didelėmis pajėgomis rengiasi mūšiui į rytus nuo Dubysos. Korpuso vadas perduoda šiuos samprotavimus tankų grupės štabui.
21 val. 1-ajai tankų divizijai priskirti 800-ojo ypatingos paskirties „Brandenburgo“ pulko daliniai užėmė nepažeistą Lyduvėnų geležinkelio tiltą, po to „Kriugerio“ kovos grupė užėmė placdarmą kitoje Dubysos upės pusėje, 12 kilometrų į šiaurę nuo Lyduvėnų.
22 val. 30 min. 6-oji tankų divizija, tęsdama puolimą, užėmė du placdarmus (į šiaurę ir rytus nuo Raseinių) kitoje Dubysos pusėje.
Sakė, kad lietuviai sveikino
41-asis tankų korpusas, dėl mūšių Tauragėje šiek tiek atsilikęs nuo kitų, po 100 kilometrų maršo pasivijo priekin išsiveržusį 56-ąjį tankų korpusą. Pėstininkai, nepaisydami blogų kelių, stengėsi neatsilikti nuo mechanizuotų dalinių. Kariai vėliau prisiminė: „Lietuviai šaukė mums: „Sveiks gios!“ („Sveiki gyvi“), tiesė gėles. Prie namų – stalai su pienu, kava, duona su sviestu ir pyragaičiais, raginimai užkąsti. Kareiviai vaišinosi, čia pat mokydamiesi lietuvių kalbos pagrindų ir dėkojo: „Sveiks givs, Marijana!“
Rimtu išmėginimu 41-ajam korpusui tapo susidūrimai prie Raseinių ir Dubysos su 3-iuoju ir 12-uoju mechanizuotaisiais sovietų armijos korpusais. Šie mūšiai į istoriją įėjo Raseinių–Kėdainių tankų kautynių pavadinimu. Generolo leitenanto Frydricho Kirchnerio vadovaujamai 1-ajai tankų divizijai pavyko užeiti į sovietų 2-osios tankų divizijos užnugarį ir taip išgelbėti nuo sunaikinimo generolo leitenanto Franco Landgrafo vadovaujamą 6-ąją tankų diviziją.
