Batakių bažnyčiai – 500

Dar nenutilus Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo varpų aidui, Batakiai liepos 26 dieną švęs savo parapijos 500 metų jubiliejų. Trakų pilininko ir žemaičių seniūno Stanislovo Jonavičiaus Kęsgailos iniciatyva Batakiuose 1509 metais pradėta statyti šv. Onos bažnyčia – viena seniausių Žemaitijoje. Batakių reikšmę rodo šios vietovės žymėjimas 1526 m.
B.Vapovskio sudarytame Žemaitijos žemėlapyje. Tiesa, palyginti su kitais miesteliais Batakiai žemėlapyje patys menkiausi, tačiau jie vieninteliai gana didelėje teritorijoje tarp Kaltinėnų, Viduklės ir Tauragės. Apie parapijos gyvenimą XVI a. žinių nedaug. Batakiai minimi 1551 m. Martyno Mažvydo laiške Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui, kuriuo autorius skundėsi, kad jo Ragainės parapijiečiai dalyvauja kitoje Nemuno pusėje vykstančiuose atlaiduose įvairiose katalikų bažnyčiose, tarp jų ir Batakiuose per šv. Onos šventę.  1583 m. į žemaičių žemę atvykę jėzuitai stengėsi atgauti protestantų pasisavintas bažnyčias ir patraukti į savo pusę kuo daugiau didikų – naujų bažnyčių fundatorių. Anot Motiejaus Valančiaus, tuo metu „namai Dievo tarsi dygte iš žemės pradėjo dygti“. Jei 1610 m. Žemaitijoje buvo 50 katalikų parapijų, tai 1639 m. – jau 100 (Algė Janavičienė „Lietuvos medinė sakralinė architektūra“ – monografija 14 psl. Vilnius, 1998).1614 m. Batakių bažnyčia buvo perstatyta ir padidinta. Apie tos bažnyčios architektūrą žinių nedaug. Žinoma, kad ji buvo medinė. Bažnyčia pažymėta XVI a. antrosios pusės sudarytame plane („Lietuvos TSR urbanistikos paminklai“). 1641 metų dokumentuose minimos Batakių klebono karčemos (jų skaičius nenurodomas). 1644 m. prie bažnyčios buvo pastatyta špitolė. 1648 m. Batakiuose veikė parapijos mokykla. Prieš 1755-uosius metus buvo pastatyta klebonija ir varpinė, o 1768 metais – nauja bažnyčia ir špitolė. 1755 metų aprašyme pažymima, kad klebonija stovėjusi galu į šiaurę, o už jos buvusi sena karčema – „šinkas“ ir naujas bravoras. Varpinė ir špitolė, kaip ir bažnyčia bei klebonija, buvusios medinės. 1766 metais bažnyčia perstatyta ir visus žavėjo savo įspūdinga barokinio stiliaus puošyba, ilgai buvo seniausias liaudiškojo baroko pavyzdys Lietuvoje. Bažnyčia 1970 metų vasarą sudegė. Vietoje senosios 1989 m. pastatyta nauja bažnytėlė – priestatas prie senosios varpinės.1800–1803 metais pastatyti klebono ūkiniai pastatai, o 1804 m. – klebonija. 1809 m. klebono jurisdikcijoje buvo 5 šeimos (arba 25–30 žmonių), tarp jų kubilius, degtindaris, 2 žydų šeimos. 1823 m. buvo pastatyta nauja dviaukštė varpinė, o šventorius aptvertas egliniais pusrąsčiais tarp ąžuolinių stulpų („Lietuvos TSR urbanistikos paminklai“).XVIII a. pabaigoje Žemaičių vyskupiją sudarė 10 dekanatų: Alsėdžių, Joniškio, Kražių, Rietavo, Skuodo, Šeduvos, Šiluvos, Varnių, Veliuonos ir Viekšnių. Po 1795 metų, vyskupijai sumažėjus, buvo įkurtas naujas – Batakių dekanatas. 1804 metų ataskaitoje buvo minima jau 11 dekanatų. Kurį laiką Batakių dekanatas vyskupijos apyrašuose buvo vadintas „antraisiais Varniais“. Dar 1806 m. Batakių dekanas Jonas Dobkevičius pasirašinėjo kaip Varnių dekanas, pateikdamas žinias apie „antrųjų Varnių“ dekanatui priklausančias bažnyčias. Tikėtina, kad Batakių dekanatas buvo įkurtas vyskupu tapus Juozapui Arnulfui Giedraičiui. Jo valdymo metais didžiausi vyskupijos dekanatai buvo Joniškio, Rietavo ir Batakių – po 12 parapijų. 1820–1821 metų vizitacijos duomenimis, Batakių dekanate buvo 12 parapijų, 32 dvasininkai. Dekanatui priklausė ir Pašaltuonio benediktinų vienuolynas, taip pat Šilalės, Tauragės, Kaltinėnų ir kitos parapijos. 1841 m. Batakių bažnyčiai priklausė 28 valakai ir 15 margų žemės, 24 baudžiauninkai ir 148,64 sidabro rubliai. Prie bažnyčios gyveno 3 kunigai. Klebonas Andrius Dobkevičius gaudavo 64 rublius metinės algos. Parapiją sudarė 2221 tikintysis. „Klebonije vidutine, dirwas newajsingas, miszka spiera gauti“, – pažymi vyskupas Motiejus Valančius. Batakių vikaras kunigas Jonas Ragauskas rusų buvo įtartas dalyvavęs sukilime ir įkalintas Kauno kalėjime, kur 1867 m. mirė (Bronius Kviklys „Mūsų Lietuva“ 4 t. Vilnius, 1991).Batakių parapijai 1846 metais priklausė Batakių miestelis, Tadaušavos dvaras, Gerviečių, Lankininkų, Eidintų, Melagiškės, Mickiškių kaimai, Dugnų vienkiemis, Rikiškių, Steigvilų kaimai, Šiaudinės vienkiemis, Čiuteikių, Liaudginų, Pašešuvio, Ožnugarių kaimai, Paupynės vienkiemis, Varlaukėlių, Karklotės, Varlaukio bajorkaimiai, Skliausčių, Šveisčių, Minkšpaučių, Mišeikių, Juodpetrių, Vingiškių, Devynakių, Kasbarynų, Lomių kaimai, Asvyčių dvaras, Vėžlaukio bajorkaimis.Pirmojoje XIX a. pusėje Batakiuose kunigavo Feliksas Stravinskis (1823–1862), palaidotas Batakių kapinėse. Prasikaltę bažnyčiai kunigai nuo vyskupo bausmės apsaugos ieškodavo pas rusų pareigūnus. Vienas tokių – buvęs Batakių klebonas, dekanas Eligijus Montvila. 1869 metų gegužę jis nuvyko pas Raseinių apskrities karo viršininką Nikolajų Kunickį ir įteikė jam vyskupo M.Valančiaus politines brošiūras „Parspiejimas“, „Iš tamsybes ved tiktaij kelis teysybes“. E.Montvila pareiškė šių brošiūrų autorių laikąs M.Valančių, nes gerai pažįstąs jo rašymo stilių. Be to, Tauragėje matęsis su J.Zabermanu, iš kurio sužinojęs, kad šis su M.Valančiumi palaiko glaudžius ryšius.Stasė STANAITIENĖ