Įvairiatautė Tauragė – su tolerancijos ženklu

Šių dienų Lietuvoje greta lietuvių gyvena įvairios tautinės mažumos: lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai, vokiečiai, totoriai, latviai, romai (čigonai), karaimai ir kt., iš viso 115 tautybių žmonių. XX a. pirmojoje pusėje Tauragės krašto bendruomenę sudarė lietuvių dauguma ir trys tautinės mažumos – rusai, vokiečiai bei žydai.
Tautinės mažumos Lietuvoje susidarė vykstant gyventojų migracijai įvairiais istoriniais laikotarpiais ir susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Šios mažumos skiriasi savo narių skaičiumi, nevienodas jų pasiskirstymas Lietuvoje, nors dabar daugelis gyvena dideliuose bei mažuose miestuose. Ne išimtis ir Tauragė. Daugelis sąlygų lėmė, kad Tauragės krašto bendruomenė įgavo tik jai būdingo savitumo, originalumo. Tai buvo jos įvairovė, nes čia šalia lietuvių įsikūrė rusų, vokiečių, žydų. Tokiu būdu susiformavusią Tauragės krašto bendruomenę sudarė lietuvių dauguma ir trys tautinės mažumos – rusai, vokiečiai bei žydai.Sąvoka „tautinė mažuma“ neturi vieno konkretaus apibrėžto paaiškinimo. Daugelis istorikų, sociologų, kalbininkų ją interpretuoja skirtingai. Vieni šią sąvoką aiškina plačiąja prasme – „etninė“, kai apimama ir religija, ir kultūra, ir kalba, kiti aiškina siaurąją prasme „tautinė“, t. y. mažuma su istorinėmis šaknimis. Tačiau daugumoje apibrėžimų bei sąvokų visgi akcentuojamas vienas bendrumas, kad ,‚tautinė mažuma“ – tai piliečių bendrija, mažesnė už vyraujančios tautinės valstybės gyventojų dalį.Dar tada, kai Lietuvą valdė carai, be lietuvių, gyveno ir kitų tautybių žmonių. Žvelgiant į statistinius duomenis matyti, kad gausiausios tautinės mažumos tuo metu buvo žydai, lenkai ir gudai. Lietuviai visada išlaikė daugumą, nors ir buvo caro valdžios įvairiais būdais rusinami. Carinėje Rusijoje jau buvo atliekami gyventojų surašymai, bet jie nebuvo tikslūs, kadangi dažnai tautybė buvo priskiriama pagal religiją. Tačiau lyderiai pramonėje ir carų valdomoje Lietuvoje, ir XIX a. pirmojoje pusėje visada likdavo žydų tautybės žmonės.Kiekvienos tautinės mažumos atsiradimą Tauragės krašte lėmė skirtingos aplinkybės. Tauragės miestas buvo įsikūręs patogioje vietoje – prie didžiojo plento iš Tilžės į Rygą. Kaimynystė su Rytprūsių siena skatino prekybą, kelių tiesimą, miestas kaip magnetas traukė žmones, kurie ieškojo vietos po saule. Tauragę žydai pasirinko kaip miestą-prekyvietę, kuriame laisvai galėjo kurti savo bendruomenę: statyti sinagogas, mokyklas, steigti įmones.Vokiečių bendruomenės atsiradimą Tauragės krašte lėmė keletas skirtingų veiksnių. Pagrindinė priežastis, manau, būtų ta, kad ilgą laiką Tauragės dvaras, kaip ir Rytprūsiai, priklausė brandenburgiečiams. Antra – daugelis zalcburgiečių vyko į svetimą ir nepažįstamą kraštą, norėdami išsaugoti savo tikėjimą. Ir trečia – maro epidemijos metu likę tušti ūkiai laukė darbščių rankų ir teikė greitesnio prasigyvenimo viltį.Rusai Lietuvoje gyveno jau nuo seno, bet lyginant su žydais jie neturėjo tokių didelių ir vieningų bendruomenių. Jau nuo trečiojo abiejų tautų respublikos padalijimo Tauragė buvo visiškai priklausoma nuo rusų valdžios, ji buvo perduodama, dovanojama iš rankų į rankas įvairiems Rusijos valdininkams. Tad rusakalbių čia gyventa seniai. Ypač jų padaugėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai prasidėjo kolektyvizacijos bei industrializacijos laikotarpis. Tauragės krašto žmonės pasižymėjo tolerantišku požiūriu į kitos tautos ir religijos žmones. Negalima teigti, kad žydų, vokiečių, rusų santykiai su Tauragės lietuviais buvo labai draugiški ir puikūs, bet taipogi negalima sakyti, jog jie nesutarė. Visos Tauragės krašte gyvenusios tautinės mažumos ir jų žmonės turėjo lygias teises su vietiniais lietuviais, galėjo ugdyti savo kultūrą, tradicijas ir papročius, turėti savo kultūros įstaigas, mokyklas, maldos namus ir pan. Žydai buvo gerbiami kaip prekybininkai, bet dėl tos pačios priežasties jų ir nemėgo, nes konkurencijoje draugų nėra. Vokiečiai buvo gerbiami už darbo kokybę, savo amato išmanymą. Nesutarimų kildavo tik dėl kalbos pasirinkimo pamaldų metu. Santykiai tarp rusų ir lietuvių buvo gana geri. Tačiau kai kur rusai buvo nemėgiami dėl vagiliavimo.Visos tautinės mažumos, gyvenusios Tauragės krašte, įnešė daugiau ar mažiau pažangos į Lietuvos ekonomiką ir kultūrą, praturtindamos jas savo patirtimi, tradicijomis, papročiais. Tautinės mažumos daugiau ar mažiau prisidėjo prie ūkio plėtros, praturtino visuomenę savo specifine kultūra.(Rašydama naudojausi ir mūsų tauragiškių autorių Edmundo Mažrimo ir Jono Liorančo išleista knygele „Po lemties ženklu“).Aušra NORVILIENĖ, Gaurės pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja