Tauragės hipodromas: istorija ir prisiminimai II

Tauragės miestas neatskiriamai prisiglaudęs prie Jūros upės. Iš pradžių kūrėsi kairiajame jos krante, vėliau pradėjo užimti ir dešinįjį krantą. Šiame krante daugiau nei prieš pusšimtį metų buvo įrengtas miesto hipodromas.
Dainų šventėsTarpukario metais Tauragėje veikė keletas evangelikų liuteronų ir katalikų parapijų, mokytojų seminarijos, valdinės aukštesniosios komercinės mokyklos, Jaunosios Lietuvos Tauragės skyriaus, Šaulių sąjungos chorai. Jų dalis dalyvavo pirmojoje Lietuvos dainų šventėje Kaune 1924 m.Tauragės krašte daug nuveikė muzikas Juozas Gudavičius. Jis sujungė miesto chorus į vieną gausų ir dalyvavo 1927 m. dainų šventėje Klaipėdoje bei 1928 m. Kaune.1938 m. rugsėjo 18 d. Tauragėje vyko Lietuvos evangelikų pirmoji giesmių šventė, kurioje dalyvavo apie 400 choristų. Buvo numatyta tokią šventę surengti ir 1939 m., tačiau dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių ji neįvyko.Po Antrojo pasaulinio karo dainų švenčių rengimo tradicijos pradėtos atgaivinti. 1950 m. birželio 25 d. Tauragės apskrities pirmojoje dainų šventėje dalyvavo apie 900 saviveiklininkų iš Eržvilko, Skaudvilės, Kvėdarnos, Laukuvos, Šilalės, Žemaičių Naumiesčio, Žygaičių, Gaurės ir Tauragės saviveiklininkai, daugiausia moksleiviai. Šventės organizatorius ir vyriausiasis dirigentas Edvardas Balčiūnas tuomet vienintelis apskrityje turėjo muzikinį išsilavinimą. Šventėje pasirodė skudutininkai, vaikų, moterų, vyrų, mišrūs chorai, mokinių pučiamųjų orkestras ir šokėjai.1951 m. birželio 24 d. vyko pirmoji rajono dainų šventė. Joje dalyvavo apie 300 saviveiklininkų. Ši ir kitos rajoninės dainų šventės vyko iki 1964 metų Tauragės miesto sode, miesto stadione. Tiesa, keletas moksleiviškų švenčių vyko dar ir Pajūrio (Pajūrėlio) pušyne.1964 m. birželio 14 d. XV rajoninė dainų šventė pirmą kartą suorganizuota miesto hipodrome, kuriame buvo įrengti laiptai žiūrovams ir dainų švenčių choristams. Stebėti dainų šventę žiūrovai susirinko į hipodromą ir kitapus Jūros upės, ant Vymerio kalno. Kalbama, kad dainų šventės žiūrovų ir klausytojų buvo dešimt tūkstančių.Šventės dalyviai žygiavo nuo miesto stadiono iki hipodromo, žaliojoje vejoje, priešais estradą, įsikūrė trys šimtai liaudies šokių atlikėjų, o estrados pakopas užpildė dainininkai, muzikantai. Didžiulė saviveiklininkų kolona ir vėliau pasirodę šokėjai kėlė gūsius dulkių. Miestiečiai piktinosi, kad prieš šventę žalią veją ir takus rengėjai galėjo palaistyti vandeniu. Juk tada Tauragėje buvo speciali gatvių laistymo mašina, kurią, anot senų tauragiečių, miesto gatvėse matydavo tik porą kartų per metus, ir tai per didžiąsias valstybines šventes.Nepaisant menkų nepatogumų, kurie prieš pusšimtį metų tauragiškius mažiausiai jaudino, vyravo pakili, šventiška nuotaika. Tų metų rajoninė spauda rašė: „Pasibaigus dainų šventei žiūrovai nesiskirstė. Visuose hipodromo pakraščiuose, pajūry ir toliau skambėjo dainos. Temstant aikštės viduryje uždegė didžiulį laužą, jų buvo keturi. Visi džiaugėsi, kad dainų šventė vyko ne miesto stadione, kuris nebūtų sutalpinęs dešimt tūkstančių dalyvių, kurie tilpo erdviame hipodrome.“Hipodromo takas ir kelias, vedantis nuo Rygos–Tilžės plento iki hipodromo, buvo žvyruojamas, tvarkomas. Prie hipodromo įrengiama nedidelė mašinų stovėjimo aikštelė, tačiau mašinos joje netilpdavo ir jas paprastai statydavo upės slėnio pievoje.Miesto hipodrome toliau buvo rengiamos miesto vasaros, dainų šventės. Šios šventės buvo spalvingos, pritraukdavo daug žiūrovų, kurie rinkdavosi abiejuose upės krantuose. Susirinkusieji ant Vymerio kalno matydavo tik hipodromo aikštėje besisukančius šokėjų ratelius, o choristų nematydavo, nes kitapus upės tribūna buvo pastatyta „nugara“ į Vymerio kalną. Dalis žiūrovų per negilę upę brisdavo į hipodromą. 1966 m. „Tauragės vasaros šventei“ Komunalinių įmonių kombinatas žiūrovų patogumui pastatė laikiną medinį tiltelį per Jūros upę.Rengiat vasaros šventes ieškota skirtingų temų: „Tauragės vasaros šventė“ (1966 m.), „Meno ir sporto šventė“ (1967 m.), šventė „Išleisim seselę“ (1971 m.), šventė „Valio, pjovėjėliai!“ (1972 m.). Šventėse, be lietuvių tautinių šokių, dainų, buvo būtini politizuoti elementai, akcentai, buvo šlovinama komunistų partija – Lenino partija. Tačiau tai netrukdė ugdyti tautinę savimonę, tęsti liaudiškas tradicijas, o žiūrovas suprato politinius priedus ir „praleisdavo“ pro akis ir ausis.Iš parengtų šventinių programų išsiskyrė 1971 m. birželio 6 d. hipodrome vykęs masinis renginys „Išleisim seselę“. Jo programoje, kurioje dalyvavo maždaug 2000 meno saviveiklininkų, akcentuoti lietuvių liaudies vestuviniai šokiai, dainos, turtingi papročiai. Paprastai šventiniuose renginiuose dalyvaudavo daugiau nei 1000 Tauragės rajono meno saviveiklininkų.Rengiant šventes dirbo šventės organizacinis komitetas, kurio pirmininkas buvo Algirdas Daunoravičius. Prie švenčių organizavimo daug prisidėdavo komiteto narys, šventės koordinatorius Kultūros skyriaus vedėjas Juozas Šimkus. Tarpšventiniu laikotarpiu meno saviveiklos kolektyvų vadovai, chorvedžiai, šokių ratelių vadovai paruošdavo savus kolektyvus. Tų metų kolektyvų meno vadovai ir švenčių dirigentai: Edvardas Balčiūnas (ilgametis švenčių vyr. dirigentas), Vytautas Naraškevičius, Liudas Andrulis, Nijolė Jautakienė, Albinas Jokubauskas, Jonas Samoška, Kazimieras Liekis ir kiti. Vėlesniais metais prisidėjo jauni kolektyvų vadovai, dirigavę šventėse: Vincas Sadauskas, Edmundas Špečkauskas, Romualdas Jurkšaitis, Danutė Norgailienė, Zenonas Komskis, Jonas Jankauskas ir kiti. Šokėjus paruošdavo kolektyvų vadovai: Danutė Norkienė, Stanislava Čilinskienė, Zenonas Norkus, Mamertina Balserytė, Eugenija Krencienė, Albinas Žukauskas ir kiti. Šių švenčių ilgametis dailininkas buvo Aleksandras Fadinas, šventes vesdavo ir pranešėjai buvo mokytojai Genovaitė Galnaitytė ir Algimantas Širka.Šventes papildydavo meno saviveiklininkai iš aplinkinių rajonų, atvykdavo svečių ir iš kitų sovietinių respublikų: Gruzijos Zestafoni miesto moksleivių namų dainų ir šokių ansamblis (1965 m.), meno saviveiklininkai iš Estijos (1967 m.), Ukrainos Užkarpatės srities Iršavos rajono liaudies ansamblis (1969 m.).Praėjus nepilnam dešimtmečiui hipodromo tribūna sunyko, galiausiai buvo padegta ir nugriauta. Dainų šventės pradėtos rengti naujoje Vasaros estradoje, kitame Jūros upės krante. Naujoje Vasaros estradoje įrengta puiki koncertinė aikštė, Vymerio kalne – patogios tribūnos 5000-čiams žiūrovų. Tiesa, 1989 m. surengus Žemaitijos zoninę dainų šventę, kurioje dalyvavo daugiausia dalyvių, režisierės M.Balserytės sumanymu į šventės erdvę „įtrauktas“ ir hipodromas, į kurį su kariškių pagalba per Jūros upę buvo nutiestas pontoninis tiltas.Kaip rašė tų dienų vietos laikraštis, pasibaigus įspūdingai šventei vyko masinė gegužinė: „Meno saviveiklos kolektyvai mėtė į viršų savo vadovus, šoko, dainavo, o paskui visi pasuko link Jūros – per pontoninį tiltą persikėlė į hipodromą, kur prasidėjo ketvirtoji šventės dalis – masinė gegužinė. Jau degė sukrauti šeši – tiek dalyvavo rajonų regioninėje Dainų šventėje – laužai, linksmino žiūrovus liaudies muzikantai.“Kiti renginiaiVykstant respublikinėms autoralio varžyboms hipodromo take vykdavo greičio ruožo rungtys. Žiemos metu ant sniego ar ledo rengdavo hipodromo žiedines automobilių varžybas. Automobilių žiedines lenktynes organizuodavo Tauragės auto-motoklubas. Hipodrome automobilių varžybos vyko iki 1985 metų, kai jos perkeltos į Sungailiškių buvusį žvyro karjerą.Be jau išvardintų tradicinių renginių, vykusių Tauragės hipodrome, atmintina 1969 m. liepos mėnesį žaliojoje hipodromo vejoje atlikta Lietuvos Valstybinio akademinio operos ir baleto teatro Vytauto Klovos opera „Pilėnai“. Tauragiškius sužavėjo įspūdingos dekoracijos, apšvietimas ir solistų atlikimas. Kaip rašė tų metų respublikinis laikraštis „Tiesa“, tauragiškiai negailėjo plojimų.PerspektyvosŠiandien miesto hipodromas, beveik 10 hektarų, virto apleista teritorija, neišnaudojama vaizdinga rekreacinė zona. Pagal parengtą projektą iki 2015 m. numatyta pastatyti pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Jūros upę iš Prezidento gatvės į Butkelių kaimą, o toliau dviračių taką tiesti per Tauragės dvarą, Požerūnus iki Lauksargių gyvenvietės. Tad Tauragė turės dar vieną tiltą į vaizdingą miesto teritoriją. Belieka tik perspektyvinių sprendinių panaudoti įspūdingą miesto kampelį. Gal čia suprojektuotuose sklypuose įsikurs kempingas, motelis ar turizmo bazė, o gal moderniai įrengtas naujas Tauragės hipodromas?(Pabaiga, pradžia Nr. 15, 2013 m. vasario 22 d.)