Tiltas per Jūrą – karų amžininkas

Dalintis:

Važiuodami iš Tauragės Tilžės link turime kirsti Jūros upę. Persikeldami iš vieno kranto į kitą nesusimąstome, kad tai jau trečias tiltas, pastatytas šioje vietoje. Iki tol stovėję du susprogdinti per paskutiniuosius pasaulinius karus. Daugiau kaip per pusantro šimto metų čia dar stovėjo penki laikinai pastatyti mediniai tiltai.
Pirmasis tiltas  Tauragę nuo seno džiugina Jūros upė, kiekvienas gali pavydėti, kad mes gyvename prie Jūros. Tačiau Jūros upė teikė ne vien džiugesį, teikė ir rūpesčių, ypač pavasarinių polaidžių metu. Reikėdavo persikelti ir į kitą upės krantą. Iki XIX a. vidurio prie Tauragės nebuvo jokio tilto. Miestą su dvaru jungė brasta per Jūros upę, o žiemą – upės ledas. Kadangi kelias iš Prūsijos ėjo per Tauragės dvarą, Jūros brasta (jos pėdsakus galime aptikti Jovarų pakalnėje ir Tauragės dvare) į Tauragės miestą ir toliau į Žemaitiją keliavo didikai, Rusijos imperatorius. Taip buvo iki tol, kol buvo nutiestas plentas iš Tauragės iki Prūsijos sienos.Rusijoje XIX a. pradžioje susirūpinta kokybiškų kelių tiesimu. Tiesiant naujus kelius buvo būtini ir modernūs tiltai. Lietuvą valdant Rusijos imperijai XIX a. pradžioje daug pastatyta nedidelių medinių tiltų, o jau XIX a. antroje pusėje imta statyti ir metalinius. Dauguma jų pastatyta tiesiant Peterburgo–Varšuvos geležinkelį.1834 m. buvo parengtas plento nuo Tauragės iki Prūsijos sienos projektas. Tilžės–Rygos plentas nutiestas 1836–1858 metais, Šiaulių–Tauragės ruožas – 1836–1844 m. Atlikus detalius upelių, kertančių Tilžės–Rygos plentą, vandens horizonto stebėjimus, 1876–1890 m. čia buvo užpiltas su perlaida upeliui 51 tiltas, o 22 tiltai sutrumpinti – pagerinta jų konstrukcija. Vienas įdomiausių inžinerinių įrenginių šiame kelyje buvo 74,5 m ilgio metalinis tiltas granitinėmis atramomis per Jūrą Tauragėje. Jo metalinės konstrukcijos buvo pirktos užsienyje.Rusijos imperija buvo suinteresuota turėti gerą susisiekimą su Prūsija, tai buvo svarbu vystant prekybą ir kultūrinius ryšius. Čia nuolat važinėdavo diližanai, Tauragėje apsistodavo pirkliai, kurie duodavo nemažai pelno miestelėnams. Didelių pajamų duodavo ir muitinė, pavyzdžiui, 1855 m. per Tauragės muitinę į Rusiją buvo įvežta prekių beveik už 9 milijonus rublių, o iš Rusijos išvežta maždaug už 3 milijonus rublių.XIX a. viduryje, nutiesus Tauragės–Prūsijos sienos ir Šiaulių–Tauragės ruožus, buvo pastatytas pirmasis medinis tiltas per Jūros upę. Tačiau 1875 m. kovo 27 d. ledai sugriovė medinį tiltą. Svarbus Rusijos imperijos plentas, jungęs imperiją su Vakarų Europa, negalėjo apsieiti be tilto. Vietoje sugriauto medinio tilto buvo pastatytas metalinis, sijinis, su olandiško tipo santvaromis. Tai įdomaus inžinerinio sprendimo statinys su granitiniais ramtais (tilto atramos upės krantuose). Granitinių ramtų įrengimas padėjo pastatyti stabilesnį, taip pat ir trumpesnį tiltą per Jūrą. Ramtai (jų fragmentai išlikę iki mūsų dienų) įrengti iš tašyto akmens, krantai sutvirtinti akmenimis. Tilto galuose buvo sargybinės, prie tilto, šlaituose, įrengti laiptai (jų vietoje laiptai įrengti ir šiandien). Tiltas iškilmingai atidarytas 1880 m. gruodžio 12 dieną.Šis modernus tiltas tarnavo iki Pirmojo pasaulinio karo. Kilus karui, Tauragė greit pateko į kovų zoną. 1914 m. rugsėjį vokiečiai, užėmę Tauragę, apiplėšė miestą ir dvarą. Rusams puolant rugsėjo 20 d. vokiečiai iš Tauragės pasitraukė. 1915 m. pradžioje rusų kariuomenė Prūsijos krašte patyrė skaudžių pralaimėjimų ir 1915 m. vasario 3 d. kariuomenės daliniai telkėsi Tauragėje. Vasario–kovo mėnesiais prie Tauragės vyko keletas mūšių. Rusų kariuomenei didžiausias smūgis buvo suduotas kovo 14 d., kai vokiečiai bombardavo miestą. Neatlaikydama karo veiksmų kitą dieną kariuomenė atsitraukė. Rusų kariškiai atsitraukdami taktiniais sumetimais susprogdino tiltą per Jūros upę. Iš gražaus, tvirto tilto beliko metalo laužo krūva. Vytauto Didžiojo tiltas Pirmojo pasaulinio karo metais miestas neliko be tilto – greta sugriautojo buvo pastatytas laikinas medinis tiltas. Jis buvo siauras, žemomis medinėmis atramomis. 1915 m. aukščiau upe (šiandien būtų aukščiau upe apie 100 m nuo Jūros upės užtvankos) nuo laikino tilto vokiečiai pastatė dar vieną laikiną medinį tiltą siaurajam geležinkeliui. Tačiau 1915 m. gruodį pakilęs Jūros upės vanduo paplovė tilto atramas ir judėjimas per tiltą buvo nutrauktas.Laikinas medinis tiltas netenkino, jis buvo nepatvarus ir ganėtinai siauras. Tad dar karo metais vokiečiai pastatė medinių konstrukcijų tiltą. Naujas tiltas buvo tvirtesnis ir didesnis. Tiltas buvo pastatytas ant ąžuolinių polių, turėjo aštuonias atramas, buvo grįstas trijų eilių eglinėmis lentomis. Jo apsaugai įrengti penki ledlaužiai, vadinami „meškomis“ – tai medinės konstrukcijos įrenginiai, apkalti skarda, metalu. Ledonešio metu šios konstrukcijos apsaugodavo tiltą nuo ledų grūsties. 1925 m. prie tilto dešiniajame Jūros krante įrengta vandens matavimo stotis. Iki 1930 m. ji turėjo 7 metrų matuoklę. 1930 m. pastačius naują metalinių konstrukcijų tiltą, prie jo įtaisyta 10 polių ir 7–8,5 metro matuoklė. Vandens matavimo stotis dirbo dar ir po Antrojo pasaulinio karo.Medinis tiltas susidėvėjo ir netenkino poreikių: buvo siauras, nestabilus. Tad 1930 m. greta medinio pradedamas statyti naujas metalinių konstrukcijų tiltas. Tiltas statomas ant XIX a. statyto tilto ramtų, savo pločiu nesiskyrė nuo senojo tilto. Naujasis tiltas buvęs sijinis, grįstas lentomis, vietoje buvusių sargybinių įrengtos apžvalgos aikštelės (dvi aikštelės vienoje tilto pusėje išlikusios ir šiandien), vis dar buvo naudojami šlaituose įrengti laiptai.1930 m. Lietuvoje buvo minimos Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-osios mirties metinės. Ta proga per Lietuvą su palyda buvo vežamas LDK Vytauto portretas. Vytauto Didžiojo portretas į Tauragę iš Batakių buvo atvežtas traukiniu liepos 22 d. Kaip rašo prieškario spauda: „Dar nesustojus traukiniui, orkestras sugrojo sutikimo maršą. Sustojus traukiniui, iš vagono išnešė Vytauto D. paveikslą uniformuoti šauliai. Lydytieji šauliai ir studentai nešė pluoštus gėlių. Šaulių choras sugiedojo keletą dainelių. Vietos žemės tvarkytojas pasakė gražią kalbą. Po jo kalbos paveikslą nunešė į šaulių sąjungos aikštę. Visą kelią mergaitės barstė gėles, gi choras pakaitomis su orkestru dainavo tautiškas dainas…“Ne mažiau iškilmingas buvo ir Vytauto Didžiojo paveikslo procesijos uždarymas, vykęs rugsėjo 7–8 dienomis. Šventės metu buvo atidaromos naujos įstaigos, naujos gatvės, šventinami tiltai. Pašventinami pradedamų statyti viešojo pobūdžio pastatų pamatai, atidengiami ir pašventinami nauji paminklai. Vakare iškilmingai nuleidžiama Vytautinė vėliava, vaidinami patriotinio turinio veikalai ir misterijos. Sutemus namai ir Vytauto Didžiojo atvaizdai iliuminuojami įvairiaspalvėmis šviesomis, šventė baigiama fejerverkais ir raketomis.Rugsėjo 8 diena – Vytauto Didžiojo vainikavimo diena, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo šventiška ir Tauragėje. Iškilmių metu pašventintas ką tik pastatytas Vinco Kudirkos paminklas ir statomo tilto per Jūros upę pamatai. Šventindamas jau pastatytą tiltą kunigas R.Kuodis pasakė kalbą ir pavadino tiltą Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto vardu.Vytauto Didžiojo tiltas tarnavo iki Antrojo pasaulinio karo. Prasidėjus karui, sovietų kariai turėjo ketinimų susprogdinti tiltą, tačiau nacių kariuomenės smūgis buvo toks spartus, kad sovietų kariai to padaryti nesuspėjo. Tiltu naudotasi per visus vokiečių okupacijos metus, tačiau artėjo frontas iš rytų. Trečiasis tiltas 1944 m., frontui judant į vakarus, atsitraukdama Trečiojo reicho kariuomenė strateginiais sumetimais sunaikino tiltą. Puolančiai Raudonajai armijai tiltas buvo svarbus, todėl kariškiai nedelsdami pastatė laikiną, ant žemų polių medinį tiltą. Tiltas buvęs siauras, kad tik dvi mašinos prasilenktų, o tankas tik vienas pervažiuodavo. Pasibaigus karui tiltas buvo nugriautas, o greta jo pastatytas laikinas medinis tiltas. Medinis tiltas netenkino, šioje svarbioje kelio Ryga–Kaliningradas magistralėje judėjimas tapo intensyvus ir strategiškai svarbus (pokario metu ilgą laiką Tauragės tiltą saugojo ginkluotas sargybinis). Tad iki tol stovėjusių tiltų vietoje pastatomas gelžbetoninis sijinis tiltas. Tiltą prilaikė du taurai (tilto atramos), šis tiltas savo medžiaga ir konstrukcija skyrėsi nuo iki tol statytų. Tilto statyba užtruko dvejus metus. Taip jis buvo eksploatuojamas ketvirtį amžiaus, tačiau augant ūkiui padidėjo mašinų srautas, ir tiltas tapo per siauras. 1975 m. tiltą imta platinti, buvo išplatinti taurai ir tilto perdanga. Šios renovacijos metu vienoje tilto pusėje buvo sunaikinti dar XIX a. statyto tilto likę ramtai. Vis didėjant mašinų srautui tiltas amortizavosi. 2002 m. VĮ „Tauragės regiono keliai“ tiltą remontavo – sutvarkyti šalitilčiai (pėsčiųjų takai per tiltą), atlikti kiti remonto, dažymo darbai. Tačiau einamieji remontai negelbėjo tilto. Jo danga tapo laidi, todėl vanduo tekėjo ant metalinių konstrukcijų ir jas gadino.Tauragės tiltas rimtesnio remonto nematė beveik 30 metų, tad rekonstrukcijos darbai tiesiog buvo būtini. 2007–2008 metais tiltas rekonstruotas. Kaip rašo Tauragės rajono savivaldybės tinklalapis, dabar jis yra 82,85 m ilgio ir 15,75 m pločio. Visus tilto remonto darbus atliko UAB „Plungės Jonis“. Remontuojant tiltą įrengta 989 kv. m betono išlyginamojo sluoksnio, paklota 1192 kv. m prilydomosios hidroizoliacijos, sumontuota 163 m naujų turėklų, pastatyti aštuoni 10 m aukščio šviestuvai. Platinant tiltą sunaudota 5,7 t armatūros, 45,2 kub. m betono. Siekiant apsaugoti tilto krantinės atramas, suremontuoti tilto kūgiai, įrengta 668 kv. m šlaitų tvirtinimo plokščių. Iš viso atlikta darbų daugiau kaip už 3 milijonus litų. Rekonstruojant tiltą išlaikyti XIX a. antroje pusėje įrengti tašyto akmens ramtai. Šioje tilto pusėje išliko ir aikštelės, kuriose stovėjo sargybinės. Išlikusios detalės garbingai primena pirmąjį Tauragės tiltą, primena Tauragės istoriją.Tauragės tiltas per Jūros upę tarnavo, tarnauja ir tarnaus ne vien vietos poreikiams, bet ir naudojantis svarbia tarptautine magistrale Ryga–Šiauliai–Tauragė–Karaliaučius.

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą