Penktadienį Vilniuje finišavo „Aktyvios Tauragės“ ir „Mamų unijos“ inicijuotas labdaringas 1000 kilometrų „Širdies žygis“. Nors žaizdotomis kojomis ir pervargęs, žygeivis Saulius Bagdonas džiaugiasi – pavyks nupirkti visas reikiamas funkcines lovas Kauno klinikų Onkologijos skyriuje gydomiems vaikams.
– Kiek lėšų žygio metu pavyko surinkti?
– Žygio metu suaukota daugiau nei 25 tūkstančiai eurų. Sąskaita veiks visą mėnesį. Lapkritį paskelbsime galutinę sumą ir pranešime apie tai, kas perkama. Žygiui einant į pabaigą, žinojau, kad suaukota apie 20 tūkstančių eurų, skaičiavau, jog pavyks nupirkti apie 3–4 lovas. Norėjau keturių. Iš 16 Kauno klinikų Onkologijos skyriaus palatų tik trys buvo aprūpintos funkcinėmis lovomis. Vienas verslininkas iš Alytaus, „Mamų unijos“ bičiulis, susisiekė su tų lovų gamintojais Vokietijoje ir išderėjo, kad lovos būtų parduodamos pigiau. Dabar mums pavyks nupirkti visas reikiamas 13 lovų. Viena bendrovė – „Galinta“ padengs jų pargabenimo išlaidas. Tikslas daugiau nei pasiektas.
– Ne visiems tavo iniciatyva patiko. Teko išgirsti – kodėl renka pinigus ne tauragiškiams, kodėl būtinai žygiuoja, o ne kitaip renka lėšas.
– Nė vienas kritikas nepalindo ir nepalįs po mano oda. Kas dėl Tauragės ir Kauno, tai didžiulis bendras projektas. Kauno klinikų Onkologijos skyriui reikėjo lovyčių. Šiame skyriuje gydomi ir bus gydomi visos Lietuvos vaikai. Taip pat ir Tauragės.
– Ne kartą minėjai, kad žygio metu patyrei ypatingų emocijų. Ką turėjai mintyje?
– Kai prieš akis dar šimtai kilometrų, po kurio laiko pasineri į transą. Pradedi nebegirdėti nei telefono skambučių, pamiršti, kur esi. Momentais atrodo, kad palūši, ir pradeda atrodyti, kad turi pasiduoti. Akimirką, kai susitvardai ir išlieki, tampi stipresnis. Tada panyri į kitokį psichologinį lauką. Mintys apie sergančius vaikus ir jų artimųjų išgyvenimus tapo savotiška meditacija, padedančia ištverti sąnarių skausmą.
– Savo feisbuko paskyroje pasidalinai Baltijos šalių žemėlapiu. Tavo mintyse dar vienas iššūkis?
– Reikia turėti, kas motyvuoja. Žinoma, šeima turi motyvuoti ir tai daro, tačiau man reikia iššūkių. Taigi turiu svajonę vardan vėžiu sergančių vaikų apeiti tris Baltijos šalis. Apie 2600 kilometrų. Suvienyti tautas jų meile ir atjauta, tris šalis paversti viena didele šeima. Tai mano svajonė. Tačiau kalbėti dar anksti, manęs laukia ilga reabilitacija po šio žygio.
– Ar tiesa, kad vardan žygio teko atsisakyti darbo Pagramančio regioninio parko direkcijoje?
– Darbo neatsisakiau. Šiuo metu esu nemokamose atostogose.
– Ką gydytojai sako apie tavo sveikatą?
– Daug metų turėjau problemų su dešiniosios kojos keliu. Likus dviem mėnesiams iki žygio man pasisekė patekti pas puikų gydytoją Rimtautą Gudą. Įvertinęs mano sveikatos būklę jis paskatino atlikti kelio operaciją. Vienas mėnuo ir dvi savaitės reabilitacijos prieš žygį buvo pakankamas laikas. Į žygį leidausi klausydamas gydytojo nurodymų du kartus per dieną šaldyti sąnarius ledukais ir atlikti tempimo pratimus. Einant skaudėjo. Skambinau pasitarti su gydytoju, jis teigė, kad normalu, jog po operacijos skauda, jog vykdant nurodymus sąnarys adaptuosis. Taip ir buvo. Nuėjus 400 kilometrų skausmas dingo.
– Žygis baigtas. Koks ypatingiausias jo momentas tau išliks atmintyje?
– 1300 kilometrų man nėra svarbu. Man gera, kad visi kartu, „Aktyvi Tauragė“, „Mamų unija“ ir visi, neabejingi šiai iniciatyvai, tai padarėme. Lovos bus nupirktos. Prisimenant išskirtines akimirkas… Sukrėtė susitikimai su žmonėmis. Kad ir susitikimai su mokiniais, jiems pasakojant apie šį žygį, kai kurie paaugliai braukė ašaras. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ir jų šeimose išgyventos panašios patirtys, jų artimieji gydėsi, mirė nuo vėžio. Vėžys šluoja Lietuvą. Niekada nepamiršiu visų tų kovotojų, sutiktų mano kelyje. Vaikų. Šiauliuose prie manęs pribėgo Justukas, padovanojo savo mėgstamiausią mašinytę, kad ji lydėtų mane žygio metu. Tas vaikas jau pasveikęs. Pasvalyje sutikau mamą, kurios dukrai diagnozuota leukemija. Naujojoje Akmenėje – paauglę Livetą. Jai buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos vėžys. Jos miesto bendruomenė surengė akciją „Plikė yra gražu“. Išreikšdami solidarumą paauglei, galvas nusiskuto 15 žmonių, penkios – ilgas kasas turėjusios merginos. Sutiktų žmonių istorijos sukrečiančios, pažintys – neužmirštamos, praturtinančios.
***
Norintieji prisidėti prie onkologinėmis ligomis sergančių vaikų gerovės tai gali padaryti pervesdami pinigų į „Mamų unijos“ sąskaitą LT517400032266923810.
Gali būti aktualu: Lovos