Amsterdamas neišdildė Tauragės miškų traukos

Retas jaunuolis, išvykęs studijuoti svetur, rėžtų, kad mokslai užsienyje jo netenkina, todėl jis grįžta į Lietuvą. Dar retesnis atvejis, kai jaunas žmogus svajoja sugrįžti į nedidelį savo gimtąjį miestą. Tauragiškė Goda Košinskytė (22) – viena jų. Metus studijavusi Amsterdame nusprendė grįžti į Lietuvą ir tęsti studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Lietuvos liberalaus jaunimo valdybos narė Goda, atsakinga už rėmėjų paiešką ir biuro koordinavimą, taip apibrėžia savo apsisprendimą grįžti į Lietuvą: „Nusprendžiau, kad galbūt nesvarbu, kokį diplomą rankose laikysiu po studijų, svarbiausia tai, kaip jaučiuosi“.
Širdis traukė grįžti Nors šiuo metu gyvena ir mokosi Vilniuje, į Tauragę Goda grįžta dažnai. Pasiilgsta ne tik šeimos. Ne mažiau kaip ir Tauragės teikiamos ramybės, jos gamtos ir miškų.– Tauragė turi pačius gražiausius miškus, – savo žavesiu gimtinės miškais pasidalija Goda.Žino, ką sako. Kol gyveno Tauragėje, Goda miškuose praleisdavo labai daug laiko – į mišką traukdavo tiek su draugais, tiek ir viena. Dabar su tuo grožiu supažindina mažąją savo sesę. Dar ji nepaprastai pasiilgsta draugų, o ypač kadaise drauge su jais praleisto laiko. Mergina įsitikinusi – tai didžiausias mažo miesto privalumas, kad visi užauga kone tame pačiame kieme:– Banaliai kalbant, visi visus čia pažįsta. Todėl be galo smagu grįžti į gimtąjį miestą ir vėl visiems susitikti, prisiminti praleistas akimirkas namuose – Tauragėje.Veiklos tada būdavo mažiau nei dabar, Vilniuje, todėl daug laiko praleisdavo tiesiog vaikščiodami arba važinėdami dviračiais po Tauragę. Tokiu būdu Goda ir susikūrė platų draugų ratą. Viena jos įsimintiniausių vietų – pasivaikščiojimai Jūros pakrante.– Ypač rudenį vaizdas pakeri, – sako mergina.Suviliojo liberalai Mokykloje būsimoji Lietuvos liberalaus jaunimo valdybos narė buvo aktyvi mokinė. Dalyvavo mokinių parlamento veikloje, tačiau savęs ten atskleisti negalėjo. Kiek vėliau atrado Lietuvos liberalaus jaunimo Tauragės skyrių. Tuometė pirmininkė Eglė Eitutytė plėtė skyrių ir pasiūlė Godai prisijungti. Drauge vyko į nacionalinį renginį – visuotinę Lietuvos liberalaus jaunimo sueigą. Amsterdamas Godą išmokė visur keliauti dviračiu, ir Lietuvoje ji stengiasi nuo jo beveik nenuliptiMergina sako, kad ši organizacija iškart „prilipo“. Dėl žmonių ir dėl idėjų. Nuo pirmųjų dienų  įsitraukė į liberalaus jaunimo veiklą. Niekas pernelyg nenustebo, kai, pasibaigus Eglės kadencijai, Godą bendraminčiai išrinko rajono liberalaus jaunimo organizacijos pirmininke.Užpernai Goda buvo pakviesta prisijungti prie Teresės Škutaitės komandos, kuri kandidatavo į nacionalinės organizacijos pirmininko postą. Ji buvo išrinkta, o Goda tapo Lietuvos liberalaus jaunimo valdybos nare.Ši jaunimo organizacija lėmė ir Godos pasirinkimą studijuoti politikos mokslus:– Jau nuo vienuoliktos klasės, nuo tada, kai prisijungiau prie liberalaus jaunimo, žinojau, kad studijuosiu politikos mokslus ar kažką panašaus. Tuo metu tikrai dar nedaug nutuokiau apie politiką, beveik nesidomėjau Lietuvos politiniais įvykiais, tai man buvo nauja, o kas nauja – man visada įdomu.Išbandymas AmsterdamuPo pirmininkės kadencijos Tauragės liberaliojo jaunimo organizacijoje buvo pertrauka, nes baigusi mokyklą Goda įstojo studijuoti politikos mokslų Amsterdame. Nyderlandų miestas buvo Godos svajonių miestas. Traukė jo laisvė, tolerancija, žmonių įvairovė. Bet svarbiausia, kad tauragiškė norėjo bent kažkiek pagyventi mieste, kur jos niekas nepažįsta, įgyti patirties, kaip dabar sako, norėjo išsiropšti iš savo komforto zonos.Tačiau mokslai Nyderlanduose Godai nepatiko:– Amsterdamas – nuostabus miestas, mielai ten gyvenčiau, bet mokytis man ten nepatiko, mokslai ten daug intensyvesni nei Lietuvoje. Aš tokia esu, nemėgstu daug sėdėti prie knygų, esu praktikos žmogus, mėgstu ne galvoti, kaip daryti, bet daryti, o Amsterdamo universitetas iš manęs reikalavo daug sėdėti, skaityti, bet buvo mažai praktikos.Nusprendusi, kad taip negali savęs realizuoti, metė mokslus Amsterdame ir grįžo į Lietuvą. Sprendimą sugrįžti lėmė ne tik nepasitenkinimas studijomis, bet ir tėvynės ilgesys, noras gyventi bei dirbti Lietuvoje.– Tačiau Amsterdamas man leido suprasti, koks mažas žmogiukas esu, nes Lietuvoje mes visi mėgstame jaustis labai svarbūs, manome, kad be mūsų sugriūtų pasaulis. Pagyvenusi ten supratau, kad taip nėra, kad kiekvienas mūsų – tik maža didelio mechanizmo dalelė. Greitas gyvenimo tempas ir gyventojų gausa, jausmas, kad tavęs niekas nepažįsta, kad išėjusi į miestą beveik neturi galimybės atsitiktinai sutikti pažįstamų, – visa tai nuleido ant žemės ir suteikė neįkainojamos gyvenimiškos patirties, – apie užsienyje įgytą netikėtą patirtį pasakoja Goda.Nyderlanduose tauragiškė įsimylėjo dviračius. Todėl ir Lietuvoje stengiasi dviračiu važinėti visus metus, kiek tik orai leidžia. Pasak Godos, Amsterdame stipri bendruomeniškumo kultūra, žmonės vieni kitiems padeda net neprašomi. Pavyzdžiui, padeda panešti laiptais dviratį ar užnešti lagaminą.Tokius pavyzdžius Goda stengiasi pritaikyti ir Lietuvoje. Paklausta, ar Lietuva eina tokio gyvenimo būdo, kaip Amsterdame, link, Goda svarsto, kad valstybės įstaigos ir Lietuvos įstatymai tikrai dar ne, tačiau žmonių požiūris keičiasi.Gyvenimas keičiasiGoda jau įžvelgia didelį skirtumą tarp gyvenimo Lietuvoje prieš 10 metų ir dabar. Neseniai diskutavo apie tai su draugu iš Tauragės, koks gyvenimas buvo Tauragėje, kai jie buvo penktokai ar šeštokai.  – Žmonės tada buvo daug konservatyvesni, – svarsto mergina. – O ir gyveno kur kas prasčiau, mokyklose vyravo patyčių kultūra, kaip ir visoje Lietuvoje. Tačiau gyvenimas tiek Lietuvoje, tiek Tauragėje per dešimt metų gerokai pasikeitė. Apskritai dabar Tauragėje vyksta daug daugiau renginių. Kartais net pati nustembu grįžusi. Turime gerokai daugiau galimybių jaunimui veikti, jaunoms šeimoms kurti savo gyvenimą Tauragėje.Godai taip pat labai smagu, kad žmonės Lietuvoje tampa laisvesni ir nuoširdesni, sako vieni kitiems komplimentus ar nusišypso gatvėje nepažįstamiems. Vis dėlto būdama maksimalistė Goda neslepia, kad ir dabar Tauragei dar daug ko trūksta. Įsitikinusi – meno, kultūros, stilingų vietų ir erdvių, kur jauni žmonės galėtų leisti laiką, jos manymu, turėtų būti daugiau:– Tauragėje tikrai daug talentingo jaunimo, tik reikia juos įgalinti ir leisti jiems prisidėti prie miesto kultūros formavimo.Patylėjusi priduria, kad tauragiškiai – šiek tiek kitokie žmonės, turi specifinį skonį ir požiūrį, o tai, pasak Godos, gražu, todėl ji norėtų, kad šis požiūris būtų parodomas visai Lietuvai. Bet, jos manymu, naujovių Tauragėje vis dar prisibijoma.Pati Goda turi gyvą galybę planų. Kartais jie sunkiai sutelpa galvoje ir ji net nežino, nuo ko geriau pradėti. Mergina prisipažįsta, jog dažnai pamąsto apie tai, kad ateityje būtų smagu grįžti gyventi į Tauragę – į savo namus.Taip išeina, kad nei Vilnius, nei Amsterdamas neišdildė Tauragės vaizdų ir jos traukos?Parengė Eglė Rudytė„Tauragės išauginti“ – bendras „Tauragės kurjerio“ ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto viešosios komunikacijos specialybės studentų projektas. Studentų darbų vadovas – kūrybinio rašymo dėstytojas, doc. Rimvydas Valatka.