Autokroso virusu tėvą ir sūnų „užkrėtė“… kaimynas

Mažonų gyventojai atkakliai kovoja autokroso trasoje, „Folkrace“ klasėse. Jau net varžybų organizatoriai stebisi, kur tas Mažonų „miestas“, kad jame gyvena tiek daug automobilių sporto entuziastų. Tarp jų – ir Aurelijaus bei Augusto Pudžiuvelių tandemas. Tėvas ir sūnus šia liga užsikrėtė nuo kaimyno, kurį jau kalbinome – Viliaus Kiniulio.

Pradžia – mėgėjiškos varžybos

Nors atrodytų, kad Mažonai – įprastas nedidelis Lietuvos kaimelis, jo vardas garsiai skamba tarp autosporto mėgėjų, autokroso varžybose atsiradus „Folkrace“ klasėms. Kone trečdalį dalyvių varžybose sudaro būtent lenktynininkai iš Mažonų. Kaip gimė toks fenomenas, bandome aiškintis kalbindami vairuotojus ir autosporto entuziastus. Šįkart pokalbio prisėdome pas ankstesnio pašnekovo Viliaus Kiniulio kaimynus – Aurelijų ir Augustą Pudžiuvelius. Tėvas Aurelijus ir 20-metis sūnus Augustas iškart prisipažino – sporto virusu juos užkrėtė kaimynas Vilius.

– Mūsų kieme visada vyksta veiksmas, – pasitikdamas žurnalistę pilname mašinų kieme šypsosi Aurelijus. – Toks gyvenimas. Vakarais tai vienas, tai kitas užsuka.

Vyrai, paklausti, kada kuris pradėjo važiuoti, sako, kad tai įvyko tą pačią dieną „Weekend grand race“ varžybose. Tuomet Augustui buvo 15 metų ir tėtis turėjo gauti notaro patvirtintą sutikimą, kad atžala galėtų vairuoti trasoje.

Azarto netrūksta ir garaže

Nors daugeliu atvejų atrodo, kad azartas apima tik trasoje, stovint prie starto linijos, jo netrūksta ir garaže. Ruošiantis varžyboms tenka įdėti nemažai pastangų, kad automobilis nepavestų lemiamu momentu. Na, žinoma, ir pinigų.

Augusto Pudžiuvelio „Subaru Legacy“ traukia daugelio žiūrovų dėmesį. Asmeninio albumo nuotrauka

– Viskas atrodė labai paprasta – pasiimi kokį „laužiuką“ ir važiuoji. Bet pamatėm, kad taip nėra – kiek čia visko įdėti reikia! „Weekenduose“ važiavom komandomis. Tai mums nepatiko – jei vienas važiuodamas mašiną sudaužo, kitas komandos narys lieka nepavažiavęs, nors startinis mokestis ir sumokėtas. Vėliau jau Augustas pasiūlė – važiuojam kiekvienas su savo. Aš likau prie „Opel Corsa“ vairo, sūnus nusprendė sau „Subaru Legacy“ pasiruošti. Padarė tikrą žvėrį, – pasididžiavimo sūnumi neslepia Aurelijus.

Tėtis su sūnumi džiaugiasi – itin galingas 3 litrų variklio „Subaru“ dažnai traukia žiūrovų dėmesį, po varžybų daugelis prieina pasmalsauti, kas slepiasi po variklio dangčiu. Dažnas ir modelio neatpažįsta, mat tai pirmos laidos „Subaru Legacy“.

– Aš tokius tris turiu kieme. Vienas skirtas trasai, kitas – miestui, trečias laukia savo eilės remontui. Nuo to paties kaimyno prasidėjo meilė „Subaru“. Nežinia, kada tą trečią sutvarkysiu, gal tik po kelių metų, – apie laiko trūkumą užsiminė Augustas.

Gelbsti vieno darbas, kito – mokslai

Autosporto fanai sutiks – tai labai nepigus užsiėmimas. Reikia ne tik turėti tinkamą automobilį, bet ir gebėti jį paruošti varžyboms, įsigyti apsaugos lankus, specialią kėdę, saugos diržus ir kostiumą. Tai kainuoja, o samdomas mechanikas gali tapti paprastam žmogui nepakeliama našta. Pudžiuveliams dėl tokių dalykų galvos neskauda – Tauragės profesinio rengimo centre besimokantis Augustas ne šiaip būsimas mechanikas. Jis jau dabar ruošia savo ir tėčio automobilius varžyboms, remontuoja ir kitų žmonių mašinas, ėmėsi savo verslo.

– Jau kuris laikas užsiimu automobiliais. Nuo mažų dienų garaže krapštinėdavausi, per „Youtube“ filmukus žiūrėdavau apie automobilius, – kalbėjo Augustas.

– Jis per naktis garaže sėdėdavo, – sūnui antrino tėtis. – Viskas prasidėjo nuo motorolerio. Buvo gal 13–14 metų, kai pradėjo juo važinėti ir net į varžybas Kaune nuvažiavo. Parvažiavo raišas, bet patenkintas ir dar taurę parsivežė. Detalėms šimtai išleisti – tik gaudavo pinigų iš močiutės ar kitų, taupydavo ir viską išleisdavo motoroleriui. Manau, viską atperka tos sekundės stovint starte.

Aurelijus Pudžiuvelis atviras – kol pats su sūnumi nepradėjo domėtis autosportu, nesugebėjo atskirti autokroso nuo ralio. Tik pradėję važiuoti labiau susidomėjo šia sritimi.

Detalės nepigios, o kartais dar ir sunkiai randamos. Kol sūnus remontuoja, tėtis detalių atranda savo darbe, mat dirba su naudotomis automobilių dalimis. Taip ne tik pavyksta rasti ką nors pritaikomo, bet ir sutaupyti.

– Jei automobilis varžyboms paruoštas, tai vienoms varžyboms užteks 200 eurų. Mums kiek pigiau, savo traliuką turim, tai mašinas į varžybas nusivežam ir samdyti nereikia. Kur Tauragėje vyko ralis, tai ten išvis kiti pinigai, ne mūsų nosiai, – kiek plačiau apie kainas pasisakė Aurelijus, patikindamas, kad prieš kiekvienas varžybas būtina automobilį gerai apžiūrėti, paremontuoti abejotinas vietas.

Aurelijus neslepia, kad sūnaus galingą automobilį sunkiai suvaldytų, tad mieliau važiuoja savo „Opel“. Asmeninio albumo nuotrauka

Augusto gebėjimai remontuoti automobilius, tėčio galimybė darbe rasti reikalingų detalių – nemaža pagalba. Juolab, kad lenktynėms naudojami sūnaus ir tėčio automobiliai jau smarkiai pakitę. „Opel Corsa“ buvo kadaise dyzeliu varomas, o dabar – benzinu. Augusto „Subaru“ šiuo metu surinktas iš kone penkių skirtingų automobilių.

– Tokių „Subaru“ negamino su tokiais varikliais, kaip dabar turiu pasidaręs. Lietuvoje varžybose vienintelis toks beliko. Buvo dar vienas su kitokiu varikliu, tačiau, kiek žinau, jis jau sudaužytas. Tai likau vienas. Virinam, lankstom, taikom ir pritaikom detales pagal poreikį, – pasiruošimo varžyboms ypatumais pasidalijo Augustas.

Greitis svarbus ne tik trasoje

Pašnekovai atskleidė, kad stengiasi į automobilius dėti tokias detales, kurias būtų lengva pakeisti, nesudėtinga gauti. O ir lenktynių automobiliai paruošti taip, kad juose neliko jokių nereikalingų ir papildomo svorio turinčių apdailos detalių – jos ne tik papildomai sveria, bet dar ir trukdo remontuojant.

– Reikia viską daryti kuo paprasčiau, kad būtų lengva prieiti, kuo daugiau vietos būtų ardymui ir galėtum greitai naują detalę įdėti. Per vienas šiųmetes varžybas mašina ėmė ožiuotis. Iki tol pirmas vietas pelniau, o tąkart likau antras. Ėmė nebetraukti variklis. Bandėme vietoje žiūrėti, kas nutiko, bet nepakako laiko, – patirtimi pasidalijo Augustas.

Kas lėmė, kad vis dėlto pavyko pelnyti antrąją vietą? Patirtis ir važiavimas be klaidų. Klaidos šiame sporte gali atsieiti brangiai.

– Daug praktikos mums davė „Weekend‘o“ varžybos. Tai suteikė supratimą, ką apskritai reikia daryti trasoje, – įsitikinęs Augustas.

– Yra buvę, kad atėjo po varžybų varžovai paspausti rankos ir pasveikinti su puikiu važiavimu. Piktumų būna, kai užkiša kas nors, bet paskui viskas gerai – toks sportas. Žinoma, pasitaiko ir nesportinio elgesio, – apie varžovus kalbėjo Aurelijus, kurio sūnus įsitikinęs, kad tokiems geriausias kerštas yra užlipti ant pirmosios vietos pakylos.

Abu pašnekovai neslepia nusivylimo dėl Sungailiškių trasos uždarymo. Ji nuo Mažonų visai netoli, tad būtų buvusi puiki treniruočių vieta.

– Esame buvę Gargžduose pasibandyti mašiną. Skaudvilė turi pasidariusi trasą. Jie mums leidžia treniruotis. Tačiau Sungailiškiai būtų visai čia pat. Važiuoti norinčių tikrai yra, galėtų padaryti kur nors vietą jaunimui išsilieti, – svarstė Aurelijus.

Į varžybas Pudžiuveliai traukia su gausia palaikymo komanda – Aurelijaus žmona Rima, Augusto draugė Vestina ir dar būrys draugų. Sako, vien jų palaikyti važiuoja bene keturi ekipažai. Kur dar kiti mažoniškiai, kurie taip pat dalyvauja „Folkrace“ važiavimuose.

– Atsiradęs „folkrace“ yra labai gerai. Pagaliau leidžia važiuoti visiems, paprastesni reikalavimai. Anksčiau tai tik į kokią nors lygą galėjai jungtis, jei norėjai važiuoti. O tai automatiškai gerokai didesni pinigai ir daugeliui neįkandama, – džiaugėsi Aurelijus.