Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Ramunei Vakarei fotografija – raktas į pasaulio pažinimą, gamtą ir aplinką. Jau kone dešimtmetį ji braidžioja po laukus, skersai išilgai išnaršė Karšuvos girią ir aplinkinius kaimus, fiksuodama augalus, gyvūnus, paukščius, drugelius ir net smulkiausius vabalėlius. Dažnai nešina fotoaparatu iš namų iškeliauja ankstyvą rytą ir pavargusi namo grįžta tik vakare. Ramunė sako, kad didžiausia laimė jai – fotoaparatu „pagauti“ kukutį.
Pastebi viską
Ramunė Vakarė (Vakarė – pseudonimas) fotografija susižavėjo prieš aštuonerius metus. Pasak jos, iki tol ji daug ko nepastebėdavo, tiesiog praeidavo pro šalį. Prieš keletą dienų šiltnamyje pastebėjusi mažą voriuką buteliuke jį parsinešė į namus ir nufotografavo. Ramunė sako, kad išėjusiai iš namų su fotoaparatu jai sustoja laikas, visą dieną gali vaikščioti. Grįžta labai pavargusi, tačiau džiaugiasi įspūdžiais ir patirtomis emocijomis.
– Kai ką nors įdomaus pastebiu, tiesiog negaliu praeiti. Laukiu, kol voriukas pavargs, nustos bėgiojęs, kad galėčiau apžiūrėti jo gražaus rašto nugarą. Fotografija man – pagrindinė priemonė pažinti aplinką, ji – raktas į pasaulio pažinimą. Esu laiminga, gamtoje išmokau kantrybės, atidumo, įsiklausymo, galiu sėdėti, tupėti žolėse labai ilgai, nes žinau, kad po kelių sekundžių pasirodys objektas, į kurį bus labai įdomu žiūrėti, – pasakojo Ramunė. – Jei tik bus galimybė, viską padarysiu, kad tą objektą nufotografuočiau ir išsiaiškinčiau, kas jis toks. Identifikavusi paviešinu savo paskyroje feisbuke – jei aš žinau, man negaila tuo pasidalinti su kitais.
Praėjusią savaitę Ramunei pavyko aptikti retą augalą, įrašytą į Raudonąją knygą. Nuvykusi į Gaurę, eidama užtvankos pakraščiu, link miško, peršokusi per griovį, paėjusi miško keliuku rado išpuoselėtą privačią valdą, kurioje iškastas tvenkinys. Nufotografavo šalia vandens telkinio augantį augalą, o grįžusi į namus išsiaiškino, kad tai gamtininkų akylai saugoma stačioji vaisgina.
– Į tą pusę nuvedė vidinis jausmas, juk galėjau eiti į kitą pusę. Išeinant iš miško mane vedė zuikis. Tiesiog iš po kojų iššoko ir nubėgo keliuku, tarsi rodydamas kelią, – apie savo nuotykius kalbėjo moteris.
Vejasi paukščius
Ramunė Vakarė sako kol kas išvaikščiojusi vieną Karšuvos girios pusę, kadangi kitoje pusėje įsikūręs Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas. Girioje vilko fotografei susitikti dar neteko, nematė nei šernų, nei briedžių. Tačiau kartą anksti rytą bebraidžiodama po rasą pamatė miegantį zuikį, jį net nufotografuoti pavyko. Matė žaltį, miškinę kiaunę ir lapę, nasruose nešančią kiškį.
Skroblinė harpija, drugio vikšras. Ramunės Vakarės nuotrauka
– Manęs visiškai nedomina tai, kas žmogaus sukurta. Man įdomu tai, kas sukurta gamtos. Kiekvieną pavasarį girdėdavau perkūno oželį, bet nepavykdavo jo pamatyti. Šis paukštis plasnoja labai aukštai, krenta žemyn, vibruodamas plunksnomis išgauna keistą garsą. Vaikščiodama po pievas esu girdėjusi danguje zvimbiant, – prisiminė fotografė. – Sufokusuoti šio paukščio neįmanoma, nes sudėtinga numatyti jo skridimo trajektoriją. Šiemet pavyko jį užfiksuoti – ant ganyklos kuolo tupėjo, tai išklausiau jo koncertą, ir ne vieną kartą. Kartą jis puolė man iš po kojų, turbūt peri, tai dabar ten neinu.
Pasak Ramunės, pastaraisiais metais miške labai daug erkių, todėl ji pasiskiepijo nuo erkinio encefalito. Kadangi nuo Laimo ligos skiepų nėra, todėl labai saugosi. Rengiasi taip, kad erkėms būtų sudėtinga patekti ant odos, į mišką visada eina mūvėdama guminius batus, o kelnės į kojines sukištos. Užvėrusi namų duris, Ramunė niekada nežino, į kurią pusę pasuks – ją veda vidinis balsas. Fotografė sako, kad dabar jaučiasi daug sveikesnė nei anksčiau. Jokių kitų pomėgių neturi, liko tik fotografija ir nuotraukų redagavimas, viskas, kas su tuo susiję.
– Kartais ir atsigulti reikia, ne tik pritūpti, norint nesuvaidintai, o taip, kaip auga, nufotografuoti, tai tuojau pat mažytės nimfos apipuola. Iš karto pamatau, kai jos ropoja rankomis. Tuojau prasidės uodų ir mašalų antpuoliai, teks kentėti, – atviravo moteris. – Laumžirgius ne tik fotografuoju, bet ir perduodu mokslininkams, kurie į duomenų bazę įtraukia savo stebėjimo taškus.
Maloniausia Ramunei kiekvieną pavasarį miške fiksuoti pirmuosius pavasario ženklus. Iš pradžių gamtos budimo procesas vyksta lėtai, ji laukia pražystant tai vieno, tai kito augalo, o kai labiau atšyla ir viskas aplink sužydi – vos spėja fotografuoti, nes sukrunta ir vabalai, ir drugeliai, ir parskridę paukščiai. Šiemet jai teko vytis kukutį norint jį įamžinti.
– Kukutis kukina dažną rytą po kelias minutes ir mūsų Eičių kaimelį apskrenda ratu pamiške. Vis lakstau paskui jį tikėdamasi, kad pavyks tupintį iš arčiau nufotografuoti, – juokiasi Ramunė.
Kukutis. Ramunės Vakarės nuotrauka
Laimėjo kelionę į Veneciją
Ramunė Vakarė įprastai nedalyvauja fotografų konkursuose, bet draugų paraginta į bendrovės „Femina Bona“ organizuotą „Augalų portretų“ konkursą pernai nusiuntė tris nuotraukas. Iš viso šiam konkursui profesionalūs ir mėgėjai fotografai atsiuntė 1000 nuotraukų. Komisija Ramunės nuotrauką įvertino I vieta. Ji laimėjo įspūdingą prizą – 3 dienų kelionę į Veneciją. Kadangi buvo spalio mėnuo, karantinas, tai kelionę teko atidėti.
Po lietaus (Ramunės kadras, laimėjęs pirmąją vietą). Ramunės Vakarės nuotrauka
– Nesidomėjau dėl kelionės, manau, kad neskrisiu, nes sveikata svarbiau. Buvo surengta 20 geriausių konkurso darbų, perkeltų ant didelio formato drobės, paroda. Jos atidarymo metu turėjo paskelbti nugalėtoją. Nenuvykau, tai man pranešė, kad mano darbą įvertino I vieta, sulaukiau kurjerio, kuris įteikė dėžutę – rinkinuką grožio priemonių. Dovana be galo gražiai įpakuota, ji ant mano stalo ir mano širdyje, – atviravo fotografė. – Pasirašiau licenciją, kad savo darbą leidžiu naudoti bendrovei „Femina Bona“ ant jų informacinio grožio priemonių leidinuko viršelio.
Pirmąją vietą laimėjo Ramunės užfiksuotas aguonos žiedas po lietaus.
Ramunė Vakarė kryželiu yra išsiuvinėjusi Lietuvos prezidentų portretus, jie buvo eksponuojami Seime. Šiuo metu šie darbai puošia Tauragės savivaldybės mažąją posėdžių salę – tai menininkės dovana vietos valdžiai. Ramunės Vakarės įspūdingų nuotraukų galima pamatyti https://www.inaturalist.org
