Ekologas Tomas Kalašinskas: apie tuščiavidurį rūtenį, meškinį česnaką ir grybinuką su žnyplėmis

Ekologai kasmet atranda vis naujas augalų rūšis. Šie metai – ne išimtis. Pagramančio regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Tomas Kalašinskas siūlo gamtoje būti apdairesniems ir tapti naujos ar beišnykstančios rūšies atradėjais, kviečia įsijungti į Lietuvos mastu vykstančias Manerheimo grybinuko paieškas, o masiškai skynusiems meškinį česnaką turi blogų žinių – kitąmet jį vėl žadama įrašyti į saugomų augalų sąrašą.

Pagramančio regioninis parkas yra europinės svarbos Natura 2000 teritorija, kurioje daug saugomų floros ir faunos rūšių. Natura 2000 – tai vieningas Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų tinklas, kuriuo siekiama išsaugoti vertingiausias gamtines retų ir nykstančių gyvūnų bei augalų rūšių buveines. Pasak vyr. ekologo Tomo Kalašinsko, šį pavasarį žmonės ypač susidomėjo meškiniu česnaku. Pradėjus niokoti augimvietes, vėl planuojama uždrausti jį skinti ir juo prekiauti.

– Atsirado manija meškiniam česnakui – visi masiškai puolė į miškus. Tik prieš 2 metus jis buvo išbrauktas iš raudonosios knygos, tai visi galvoja, kad jį galima skinti, rauti ir valgyti be saiko. Dėl to jis greitai vėl pradės nykti, nes populiacijos nėra taip atsigavusios, kad būtų stabilios, – kalbėjo specialistas. – Jei nuskintų kelis lapelius, tai nebūtų bėda, bet skina labai daug. Aplinkos ministerijoje kalbama apie meškinio česnako apsaugojimą. Planuojama uždrausti jį rinkti ir pardavinėti. Česnakinį augalą žmonės vieni kitiems labai reklamuoja, dalinasi padažų ir užtepėlių receptais – jei taip bus toliau, tai jis išnyks.

Atradimai

Šiemet T.Kalašinskas parko teritorijoje rado įspūdingo grožio augalą – tuščiavidurį rūtenį, kuris įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jo nuomone, gal šio rūtenio yra daugiau – reikia specialiai ieškoti, o kadangi jo trumpas vegetacijos laikotarpis, tai padaryti sunku. Gamtininkas svarsto, gal jis todėl ir paskelbtas retu augalu, nes niekas Lietuvoje jo specialiai neieško.

Tuščiavidurio rūtenio Pagramančio regioniniame parke yra 3 buveinės. Asmeninio albumo nuotrauka

– Džiugina, kad tuščiavidurio rūtenio yra didelės plantacijos, parke žinomos 3 jo buveinės. Tai labai gražus augaliukas, balandžio mėnesį ir gegužės pradžioje žydintis baltais ir violetiniais žiedais. Sėkloms subrendus sunyksta antžeminė dalis, todėl dabar jo nerastume. Kitais metais vėl žydės, – pasakojo Tomas, parke dirbantis apie 15 metų. – Vykdau augalų, paukščių monitoringą (stebėseną), skaičiuoju drugelius, ūdras, prižiūriu gamtos paveldo objektus. Jūros upės slėnyje yra 4 ūdros, jas skaičiavome pernai.

Pasak ekologo, jie bebravietes skaičiavo prieš 10 metų – jų iki šiol yra daug. Ar Pagramančio regioniniame parke bebrai pageidautini, specialistas sako, kad natūralioje gamtoje turi visko būti. Šiemet Tomas skaičiavo ir drugelius – Didįjį auksinuką, kuris saugomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

– Bebrai padaro užtvankas – tai miškui gal didesnė žala, nes užliejus vandeniui džiūsta medžiai. Tačiau užtvankose jie sukuria mitybos bazę vabzdžiams ir paukščiams. Viskas biologiniu požiūriu tarpusavyje yra susiję, – neabejoja gamtininkas. – Drugelių vienetais neskaičiuojame, bet galime pasakyti, kad situacija gera, jų parke yra nemažai. Ant vieno lapo padeda apie 15 kiaušinių, tik kiek tokių lapų – neįmanoma suskaičiuoti.

Prieš du metus Pagramančio regioniniame parke „Šaltinio“ progimnazijos moksleiviai su mokytojais iškėlė inkilus lazdyninėms miegapelėms – ši rūšis nors europinės svarbos, tačiau į Lietuvos raudonąją knygą neįrašyta. Saugojamos kitos 3, daug retesnės rūšys: ąžuolinė, miškinė ir didžioji miegapelės. Paskutinį kartą ąžuolinės miegapelės buvo stebėtos tik apie 1960 metus.

– Inkiliukuose, ne visuose, yra įsikūrusios lazdyninės miegapelės. Šaltas pavasaris, todėl jų dar nepastebėjau. Svarbu, kad žmonės vaikščiodami po gamtą apsidairytų aplink, po kojomis žiūrėtų, kad nenuspirtų kažko įdomaus ir nematyto, nesutryptų. Nupaveikslavę tai, kas juos sudomino, gali mums atsiųsti ir paklausti, kas tai, – sakė ekologas. – Gal ten reta rūšis – taip žmogus gali tapti tos rūšies atradėju. O gal toje vietoje tam tikra rūšis buvo išnykusi, o dabar vėl būtų atrasta.

Pasak T.Kalašinsko, kirtimai parke nėra uždrausti, bet jie yra derinami ir ribojami – jei yra kokia buveinė, tai neleidžiama ten kirsti. Grybautojai parke gamtininkų nevargina, grybų užtenka, bet reikia žinoti grybingas vietas – vienais metais jų yra viename miške, kitais – kitame.

Radę Manerheimo grybinuką, praneškite ekologams. Aplinkos apsaugos ministerijos nuotrauka

– Žmonės, mėgstantys grybauti, gali paieškoti Manerheimo grybinuko – šis vabalas su žnyplėmis, jis gyvena grybuose. Vabalo ieško visoje Lietuvoje ir žymi vietas, kuriose jie gyvena. Radę tokį vabalą žmonės gali pranešti mums, į regioninį parką, – sakė specialistas. – Smagu su gyventojais bendrauti ir bendradarbiauti, visuomet jiems atsakome į visus klausimus.