Gražvydas Žebelys: „Prokurorai – tarsi valstybės advokatai“

Praėjo kiek daugiau nei savaitė nuo prokurorų profesinės dienos kovo 30-ąją. Gaisrininkų (šv. Florijono) ir policijos (Angelų sargų) dienas visi gerai žino, o į prokurorų šventę retas kuris atkreipė dėmesį. Tie, kuriems netenka susidurti su teisėsauga, sunkiai apibrėžtų ir pačių prokurorų, kaip darbuotojų, veiklą. Tuo tikslu „Tauragės kurjeris“ kalbina Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Gražvydą ŽEBELĮ.
. – Kiek žinau, pirmasis jūsų bandymas įstoti į Teisės fakultetą buvo nesėkmingas ir jūs stojote į studijas Vilniaus pedagoginiame universitete. Baigęs vis dėlto įstojote į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Ar galima teigti, kad teisininko profesija buvo pagrindinis jūsų tikslas profesinėje srityje ir ar jis pateisino jūsų lūkesčius? – Vidurinės mokyklos baigimas ir ateities profesijos rinkimasis yra vienas svarbesnių žmogaus gyvenimo sprendimų. Į tai žiūrėjau atsakingai ir teisininko profesija man pasirodė tinkamiausia. Mane traukė studijos ir mokymasis apskritai. Mano manymu, kiekvienas profesija ir darbas yra garbingas, – toks požiūris ir lemia žmogaus pasitenkinimą savo darbu ar pasirinkta profesija. Kita vertus, sunku būtų atrasti darbą, kuris nebūtų sudėtingas, nereikalautų fizinių ar protinių pastangų. – Prieš tapdamas vyriausiuoju prokuroru jūs specializavotės viešojo intereso gynimo srityje. Kieno interesus ginti dažniausiai stojate jūs?– Viena svarbesnių prokuroro funkcijų – viešojo intereso gynimas. Prokuroras pagal įstatymą gina valstybės ir visuomenės interesus (gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, jei tėvai girtauja ir nesirūpina vaikais, kai kuriais atvejais gali kreiptis į teismą dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jei tokį sandorį sudaro neveiksnus asmuo ir pan.). Prokurorai plačiąja prasme yra tarsi valstybės advokatai, kurie rūpinasi silpniausiais visuomenės nariais ir gina valstybę. Šiuo metu didžiausią dėmesį skiriame nepilnamečių interesų gynimui tiek ginant viešąjį interesą, tiek baudžiamosiose bylose. Tose ikiteisminio tyrimo bylose, kur nepilnamečiai nukenčia nuo seksualinės prievartos, prokurorai siekia neturtinės žalos priteisimo nepilnamečio asmens naudai. Asmeniui padarytos neturtinės žalos tiksliai apskaičiuoti neįmanoma, neįmanoma pakeisti vaiko patirtų asmeninių išgyvenimų ar juos pašalinti, tačiau neturtinės žalos priteisimas padeda jausti nukentėjusiajam ar nukentėjusiojo artimiesiems šiokį tokį moralinį pasitenkinimą.– Su kokiomis nagrinėjamomis bylomis dažniausiai tenka susidurti Tauragės rajono apylinkės prokuratūrai?– Prokuratūra pagal teisės aktus organizuoja, kontroliuoja ir vadovauja ikiteisminiams tyrimams, pati atlieka ikiteisminį tyrimą, palaiko valstybinį kaltinimą, kontroliuoja nuosprendžių vykdymą, atlieka kitas funkcijas. Didžioji dalis nusikalstamų veikų, tiriamų Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės ikiteisminio tyrimo įstaigų, – nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams. Neramina didėjantys kontrabandos mastai, nepilnamečių narkotinių medžiagų vartojimo plitimas, nepakankama valstybės, savivaldybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų apsauga. – Gal galėtumėte išskirti kokią įdomesnę Tauragės rajono apylinkės nagrinėtą bylą. Ar tenka susidurti su rezonansinėmis bylomis? – Mano nuomone, rezonansinės bylos – tai bylos, kuriose tiriamos pačios pavojingiausios nusikalstamos veikos, pažeidžiančios svarbiausias visuomenines vertybes. Viena tokių Tauragėje tiriamų bylų – civilių gyventojų trėmimo į Sibirą byla pokario metais. Įtariamieji žinomi, vyksta tyrimas. Nors nusikalstama veika buvo įvykdyta seniai, senatis tokiam nusikaltimui netaikoma. Nemanau, kad pagrindinis rezonansinių ir nerezonansinių bylų atribojimo kriterijus yra visuomenės smalsumo patenkinimas ar asmens privataus gyvenimo detalių paviešinimas.– Žmonės dažniausiai prokurorus vertina nepalankiai. Kaip manote, kas lemia tokį neigiamą jų požiūrį?– Kiekvienas proceso dalyvis turi savo pagrįstus arba nepagrįstus lūkesčius baudžiamajame procese. Kai procesiniai veiksmai ar jo rezultatai žmogaus netenkina, tada atsiranda nepasitenkinimas prokurorais.Baudžiamasis procesas suteikia pakankamai svertų prokurorui vykdyti savo funkcijas ir užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį. Tačiau, manau, apylinkės prokurorų galios viešojo intereso gynimo kontekste turėtų būti labiau išplėstos, apimant tokias visuomeninių santykių sritis, kuriose susiklosto nelygiaverčiai teisiniai santykiai ir viena šalis gali diktuoti savo sąlygas dažniausiai dėl didesnio finansinio pajėgumo (pvz., bankas ir jo klientas, darbuotojas ir darbdavys, verslininkas ir paslaugos pirkėjas ar gavėjas). Tokiais atvejais nukentėjęs žmogus yra pastatomas prieš nelygiavertį teisinių santykių dalyvį, pakeisti situacijos negali, apsiginti pats nesugeba, o advokato paslaugos negali nupirkti, nes neturi pinigų. Asmenys neturėtų lieti pykčio ant prokurorų, o naudotis įstatymų jiems suteiktomis teisėmis skųsti prokurorų veiksmus. – Esate gavęs Generalinio prokuroro padėką už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Kuo ši padėka jums ypatinga?– Darbas toks, kad visi esame priversti dirbti atsakingai. Manau, padėkos kelia motyvaciją. Kolegos prokurorai yra skatinti ir ne vieną kartą, manau, kad dirbti reikia ne tam, kad gautum padėką, o kad paskatinimas pasiektų nelaukiamas. Žinoma, malonu, kad darbas vienu ar kitu būdu, anksčiau ar vėliau yra įvertinamas.– Kas jus labiausiai džiugina jūsų darbe? – Maloniausia – tai šiltas prokurorų ir prokuratūros darbuotojų tarpusavio bendravimas, susiklausymas. Visi dirbame kooperatyviai, kartu sprendžiame problemas. Vieni kitiems esame draugiški ir paslaugūs. Manau ne tik darbe, bet ir kasdienybėje žmonėms būtų neprošal parodyti vienas kitam dėmesio, pasiūlyti pagalbos, padėti nesitikint už tai jokio atlygio. Todėl palinkėčiau visiems solidarumo ir pakantumo.