Ten kur laukai, kur, rodos, pasibaigia kelias, už kalniuko stovi namelis. Ką ten namelis… Tik sienos, suskilę langai, aukštos žolės ir tyla. Girdėti šuns lojimas, pamatau kažką atkrypuojant. Vilkyškių seniūnijos Vartuliškių kaime gyvenantis Vytautas Girkus čia gyvena jau nuo seno.
Daugelį metų laiškanešiu dirbęs Vytautas – dabar jau pensininkas. Čia pat jo žemė, miškai ir namelis. Čia pat jis augino avis ir ožkas. Darbo netrūko, tik dabar amžius ir jėgos nebe tos. – Nelengva į Vilkyškius nueiti, turėtas automobiliukas sugriuvo… – sako senolis.Vytauto namas – pastatas, kuris kelia baimę ir siaubą. Kalnai šiukšlių, piktžolėmis ir kiečiais apaugusi teritorija, tarsi vaiduoklis tūno raudonų plytų vokiškas statinys. Čia pat ir buvęs ūkinis pastatas, kuris vos kyšo apgriuvęs iš už seniai negenėtos obels. Šios žiemos drėgmė ir sniego lavina neaplenkė ir Vytauto namo stogo. Jis tiesiog susmuko ant namo perdangos. Žvarbus šaltis ir nesiliaujantis lietus nuolat primena šeimininkui apie varganą jo būtį. Tačiau kitoks būstas šio gyventojo nedomina. Daugeliui neįsivaizduojamas gyvenimas be stogo V.Girkaus negąsdina. Nekeistų jis savo lūšnelės į jokią kitą.
Gyvenimas be stogo
Dalintis:
Žymos:
Dalintis: