fbpx

Irena Kalvanaitė-Pavilanskienė: „Kelią parodė tėvas…“

Dalintis:

Tauragė šalyje ir už jos ribų garsėja penktus metus evangelikų liuteronų bažnyčioje rengiamais tarptautiniais vargonų muzikos festivaliais. „Tauragės kurjeris“ kalbina šio festivalio meno vadovę ir administratorę, muzikologę Ireną KALVANAITĘ- PAVILANSKIENĘ.
– Kas jus prieš penkerius metus paskatino pradėti rengti vargonų muzikos festivalius Martyno Mažvydo bažnyčioje?– Manau, tokiam žingsniui įtakos turėjo tėvo vyskupo Jono Kalvano (1914–1995) pavyzdys. Jis buvo labai išsilavinęs žmogus, mėgo muziką, rinko ir užrašinėjo giesmes, sudarinėjo giesmynus, svajojo, kad Tauragės bažnyčioje aidėtų profesionali muzika. Tą mintį jam įžiebė Rygos Domo katedroje rengiami bažnytinės muzikos koncertai. Studijuodamas universiteto Teologijos fakultete, šioje katedroje tėvas atliko kunigo praktiką. Skambanti koncertų muzika jį pakerėjo. Ypač jis mėgo Johano Sebastiano Bacho opusus. Mano moralinis įsipareigojimas ir buvo jo svajonių pratęsimas.Atramos tašku tapo ir mano bendradarbiavimas su vargonų patriarchu profesoriumi Leopoldu Digriu, kuris pirmas nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo ruošti panašius projektus ir suteikė galimybę susitikti su vargonininkais iš viso pasaulio. Tauragės Martyno Mažvydo bažnyčios skliautuose, 2007 metais parapijiečių ir kitų muzikos  mėgėjų aukomis restauruoti, sugaudė Vaxjo (Švedija) parapijos padovanoti vargonai. Kunigas Mindaugas Dikšaitis ir tuometinis meras Robertas Piečia pritarė, kad 2008 metais būtų surengtas sakralinių koncertų ciklo projektas, skirtas 440-osioms parapijos įkūrimo ir miesto 500-osioms metinėms. Jau po pirmojo koncerto skeptikams beliko apmaudžiai grąžyti rankas, o organizatoriams neliko abejonių, kad verta tęsti pradėtą darbą. Festivalio projektuose norėjosi nubraukti užmaršties dulkes nuo lietuvių kalbos pradininko Martyno Mažvydo. 2009 metais M.Mažvydo festivalis įtrauktas į   tarptautinius kultūrinius projektus Lietuvos tūkstantmečiui paminėti.– Prisiminkite iškilius atlikėjus, kurie koncertavo Tauragėje.– Pimąjį sakralinį koncertą pradėjo dabartinės vargonavimo mokyklos įkūrėjas Leopoldas Digrys ir operos primadona Irena Milkevičiūtė. Vėliau čia lankėsi atlikėjos iš Rygos Vita Kalnciema ir Inga Šlubovska. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė kamerinio choro „Brevis“ atlikėjo Gedimino Gidros atliekamos Martyno Mažvydo giesmės.Svetingais tauragiškiais ypač džiaugėsi svečias Tuomas Pyrhonen iš Suomijos. Jo prašymu lankėme Kryžių kalną. Jis žavėjosi Lietuva, Taurage.Italas Emanuele Cardi (vargonai) supažindino su itališkojo Renesanso muzika. Žymiausias Italijos vargonininkas pasidžiaugė istoriniais Lietuvos ir Italijos ryšiais.Džiugino vargonininkai iš Austrijos, Vokietijos.Klausytojai turėjo progos išgirsti ir žymiausius Lietuvos atlikėjus – Virgilijų Noreiką, Kristiną Zmailaitę ir Edmundą Seilių, Vladimirą Prudnikovą, Vaidą Vyšniauską, Gintarę Skėrytę, Joaną Gedmintaitę, instrumentalistus – saksofonininką Petrą Vyšniauską, dūdmaišininką Gvidą Kovėrą, pūtiką senoviniais ragais Algirdą Jedemskij.– Kas jums padeda organizuoti vargonų muzikos festivalį?– Festivalio paruošiamieji darbai tęsiasi ištisus metus. Tai tarsi nematomas frontas. Norint gauti lėšų reikia kurti projektus, ieškoti rėmėjų, surasti ir sudaryti atlikėjų sąrašą, iššifruoti Mažvydo giesmes, kurios yra improvizuojamos arba pritaikomos kompozitorių. Didžiausias krūvis tenka man. Žmonės mato tik produktą – koncertą. Maketuojant plakatus ir kvietimus padeda dailininkė dukterėčia Greta Duobienė. Už organizacinį darbą esu dėkinga Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčios kunigui Mindaugui Dikšaičiui, diakonui Karoliui Skausmeniui, Vymerio bibliotekos darbuotojai Ginai Juškienei. Dažnai mindžikuoju prie Tauragės savivaldybės mero Prano Petrošiaus durų, kuris niekada neatsisako padėti.– Ko klausytojai gali tikėtis per artimiausią koncertą?– Liepos 13 dieną, nuo 18 valandos, turėsime progos pasiklausyti vargonininko iš Poznanės (Lenkija) Slavomiro Kaminskio. Jo rankose – didžiulis vokiškosios vargonavimo mokyklos paveldo lobis. Džiugins ir mūsų nuolatiniai svečiai – Edmundas  Seilius ir Kristina Zmailaitė, vargonininkė-asistentė Agnė Petruškevičiūtė ir LNOBT fleitininkė Karolina Baleckaitė.– Kiek laiko dar ketinate tęsti Martyno Mažvydo festivalį?– Manau, festivalis užaugo ir sutvirtėjo. Tapo gražia miesto tradicija. Tauragės vardas vis dažniau skamba pasaulio atlikėjų lūpose. Norėtųsi, kad tai tęstųsi. Aišku, daug kas priklauso nuo valstybės kultūros politikos.– Esate tauragiškė, prisiminkite Tauragėje praleistas dienas, savo garsią šeimą – tėvelį Joną Viktorą Kalvaną, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupą, brolį Joną, seseris… – Apie tėvelio įtaką minėjau… Jeigu rašyčiau apie Tauragėje praleistas dienas, pristigtų vietos. Visą laiką didžiavausi brolio vyskupo Jono Kalvano (1948–2003) pasirinkimu. Nuo vaikystės suvokiau savo šeimos unikalumą, kitoniškumą. Žinau, kad vaikystė prabėga kaip trumpa akimirka, bet palieka ryškų pėdsaką žmogaus gyvenime. Džiaugiuosi ir galiu drąsiai teigti, kad dienos, kai laksčiau basa Tauragėje, gaudžiau žuvį su broliu, karstėmės po medžius, buvo pats įsimintiniausias gyvenimo tarpsnis. Manau, Gimtinė išlieka amžiams.

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą