Penktadienį Algimanto Mackaus gimnazijoje vyko švietėjiška konferencija „Mano mažas miestas Pagėgiai praeity.“ Profesorius, knygotyrininkas Domas Kaunas pasidžiaugė, kad vis dažniau istorikų žvilgsniai pajudina istorijos klodus. Pranešėjas teigiamai įvertino dr. Vytenio Almonaičio bandymus atrasti tikrąją Pagėgių įkūrimo datą. Savo pranešime apie „Spaudą ir knygą senųjų Pagėgių kultūroje“ autorius buvo lakoniškas ir detaliau apsistojo tik ties knygų prekybininko F.Gronau veikla Pagėgiuose. Krašto istorija besidomintiems smalsuoliams buvo malonu išgirsti apie pirmąjį Pagėgių krašto laikraštį „Alyvų lapai“.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė apžvelgė daugiau nei per šimtmetį viešosiose erdvėse atsiradusius paminklus. Pranešėjos nuomone, tinkamai tragiško likimo zalzburgiečių gyvenimą įprasmino paminklas Vilkyškiuose. Dėl Pagėgių parke pastatyto paminklo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimui S.Pocytė dar kartą išsakė savo nuomonę. Jos manymu, paminklo pavadinimas nėra tikslus ir korektiškas. Mažoji ir Didžioji Lietuva niekada nesusijungė. Prie Lietuvos prigludo tik Klaipėdos kraštas. Ypatingo dėmesio sulaukė dr. Arūnė Arbušaušauskaitė, skaičiusi pranešimą „Klaipėdos krašto pabėgėliai 1939 metais“. Archyvuose surinkta medžiaga autorė kruopščiai atkūrė tragiškus to meto vaizdus. Tauragėje, beje, veikė vienas pabėgėlių šalpos ir registravimo punktų.Profesorius Vytautas Juodkazis pasidalijo prisiminimais apie kultūrinį gyvenimą prieškario Pagėgiuose. Šiauliuose gyvenantis fizikas, Pagėgių gimnazijos absolventas Mindaugas Stakvilevičius pageidavo dažniau susitikti. Jo manymu, valdžia galėtų paremti kraštiečių klubo įkūrimą. Televizijos veidas, futbolo komentatorius Nerijus Kesminas palinkėjo Pagėgiams tapti Lietuvos futbolo sostine.
Lauktas susitikimas su kraštiečiais
Dalintis:
Žymos:
Dalintis: