fbpx

Nemeluoti sau ir savęs negailėti

Dalintis:

Dar prieš gerą pusmetį sekmadieniais Tauragės krašto žmonės laukdavo Tauragės krašto „Ugnies“ choro pasirodymų TV ekranuose. Pasidalinimas stebėto šou įspūdžiais būdavo puiki tema pirmadienio pokalbiams: ar tinkamą repertuarą parinko choro generolas Liudas Mikalauskas, ar žiūrovus įtikino ir sujaudino choristų atlikimas, ar choreografija atitiko kūrinio dvasią… Pasibaigus projektui turime nemažai progų išvysti chorą per miesto šventes, pasidžiaugti vis atnaujinamu repertuaru, todėl smalsu, koks gi yra tas choro vadovas, sugebantis dirbti taip, kad jo komanda ne tik neiširtų, bet ir turėtų ambicingų ateities planų. Kalbiname Kornelijų Pukinskį, Tauragės moksleivių kūrybos centro „Ugnies“ choro vadovą, Šilalės meno mokyklos solinio ir chorinio dainavimo mokytoją, kamerinio orkestro vadovą.
 – Jei rašytum autobiografinę knygą, kokias žodžiais ją pradėtum? Kokie ryškiausi gyvenimo faktai joje atsispindėtų? Kaip atrodytų jos turinys?– Savo gyvenimo knygą pradėčiau perfrazuotais Galilėjaus žodžiais: „O vis dėlto… aš turtingas ir laimingas“. Joje atsispindėtų žmogaus savęs pasmerkimas susinaikinimui be pėdsakų ir grįžimas džiaugtis, gyventi, mylėti, jausti. Turinys būtų sudarytas iš prasmingos vaikystės, paikos paauglystės, beprasmės jaunystės, laimingos artėjančios senatvės.Vedžiau 24-ių, susilaukėme trijų vaikų. Išsiskyrėme tik dėl mums abiems žinomų priežasčių. Labiausiai didžiuojuosi savo vaikais, nors, deja, mažiausiai jiems daviau per savo paklydimus.Dabar turiu gyvenimo draugę  ir gyvenu naują gyvenimo tarpsnį. Džiugina nauja mano šeima, naujas darbas, kolegos ir didelis draugų ratas. Visas mano gyvenimas – šeima ir muzika.Duoną teko pelnytis ir iš kitokių darbų nei vargonininko ar muzikanto. Vairavau taksi, prekiavau turguje padangomis, bulvėmis. Teko važinėti į užsienį parvežti prekių perpardavimui – ko tik nebūta…– Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur geriau. Kartais žmogus susipainioja ir, ieškodamas gylio, atranda dugną. Atviravai, kad buvai jį pasiekęs. Kaip tai supratai, kokiomis aplinkybėmis? Kaip tau pavyko vėl išmokti džiaugtis žvaigždėmis? – Istorija labai paprasta. Kai nė vienas žmogus su manimi nebenorėjo bendrauti ir apeidavo aplinkui, atsisėdau ant šaligatvio ir supratau, kad nieko nebėra – nei namų, nei draugų, nei šeimos.Netikėtai priėjo senyva nepažįstama moteris ir paklausė, gal noriu išsimiegoti ar pavalgyti. Žinoma, norėjau. Parsivedė mane namo. Jau namuose mano geradarė vėl paklausė, gal dar ko norėčiau, pasiūlė parnešti alaus. Tada ir apsisprendžiau, kad alų tądien gersiu paskutinį kartą gyvenime. Gerdamas pajutau didžiulę gėdą ir daviau žodį: nuo ryto – nė lašo. Taip su Dievo ir draugų anonimų pagalba šiuo apsisprendimu gyvenu ir iki šiol.Ta moteris – šilališkė Staselė Pintverienė, Genutės Damulienės mama. Prieš šiuos žmones ir visą jų šeimą žemai lenkiu galvą. Lenkiuosi ir prieš Virginiją ir Virginijų Navickus, kurie niekada manęs neišsižadėjo ir kaip įmanydami globojo. Senokai buvau svečiuose pas Stasę, nes nepaleidžia ūkiniai ir darbiniai reikalai, tačiau mintyse ją visada prisimenu kaip žmogiškumo, gerumo pavyzdį. Tik dėl tokių Žmonių pagalbos šiandien vėl matau žvaigždes, gražius žmones, girdžiu kaime paukščius.– Sakoma, kad žmogus gimsta ir miršta vienišas. Kas tau yra vienatvė?– Vienatvė – puiki proga įvertinti jos prasmę, kokia ji – savanoriška ar mano puikybės pasekmė?– Ar horoskopo ženklas turi įtakos tavo charakteriui? Kaip save apibūdintum (gerosios ir tos „blogesnės“ ypatybės)? Ar tiki Dievą?– Sunku save apibūdinti, bet kad daug ką mylintis – tikrai. O tų blogųjų savybių turiu daug, kaip ir kiekvienas žemės tvarinys. Imsi čia save peikti (juokiasi – aut.past.) Horoskopais netikiu, bet tikiu Dievą trijuose asmenyse. Tai Tikėjimas, Viltis, Meilė.– Kas tau yra „Ugnies“ choras? Ar nepavargai? Pasidalink ateities planais.– „Ugnies“ choras – antra mano šeima. Su jais aš gyvenu muzikoje ir ne tik muzikoje, kiekvieną dieną. Pervargstu nuo nieko neveikimo, o kadangi kol kas man tai negresia – džiaugiuosi ir judu.Artimiausi planai – gruodžio 8 dieną gyvo garso koncertas su Gyčiu Paškevičiumi ir Liudu Mikalausku, Tauragės „Ugnies“ choru, Šilalės meno mokyklos kameriniu orkestru, vaikų chorais iš Kaltinėnų ir Kvėdarnos filialų. Visa muzika, kuri yra graži, man patinka, o labiausiai – nuoširdūs atlikėjai. Juk kaip akivaizdžiai matyti, kur nuoširdu, o kur ne.– Kaip Tu supranti laimę? Ar esi laimingas?– Gyvenime visada ieškau „neišartų dirvonų“. Čia ir yra prasmė – po savęs palikti pėdas. Laimė yra džiaugtis kiekviena savo gyvenimo diena, šalia esančiu žmogumi ir būti mylimam.

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą