Politikos naujokas startuoja į valdžios olimpą

Petrošiaus pavardė Tauragėje žinoma pakankamai gerai. Antrą kadenciją rajonui vadovaujantis Pranas Petrošius jau turi pamainą. Jo sūnus 37-erių Darius nusprendė pasukti į didžiąją politiką. Prieš metus išrinktas į rajono tarybą, šviežiai iškeptas socialdemokratas turi tikslą rajono žmonėms atstovauti šalies parlamente. Iki šiol gana uždarai gyvenęs jaunasis politikas sutiko atvirai pasikalbėti ne tik apie artėjančią rinkiminę kovą, rajono aktualijas, bet ir apie asmeninį gyvenimą.
– Politikoje atsiradote visai neseniai ir labai netikėtai, tarsi įvestas pro užpakalines duris. Kaip gimė sprendimas eiti į politiką, kas tam turėjo įtakos?– Kad neseniai – tai tiesa. Ilgą laiką buvau pareigūnas. Kai nusprendžiau pasukti kitu keliu, natūraliai kilo noras išbandyti save ir politikoje. Manau, kad turiu gerą išsilavinimą, esu pakankamai jaunas, tačiau kartu turiu ir patirties. Todėl kai bendrapartiečiai pasiūlė dalyvauti tarybos rinkimuose, o vėliau – ir kandidatuoti Seimo rinkimuose, sutikau. Beje, tarybos rinkimuose žmonės mane išreitingavo iš dešimtosios į šeštąją sąrašo vietą.Apskritai manau, labai jauniems žmonėms nėra ko eiti į politiką. Pirmiausia reikia sukaupti bent kiek gyvenimiškos patirties.Neslėpsiu, kad sprendimui eiti į politiką įtakos turėjo ir simpatijos socialdemokratams. Seniai pažįstu ne tik tauragiškius socialdemokratus, bet ir šios partijos branduolį, kuriame buvo ir yra nemažai iškilių asmenybių – a.a. Algirdas Brazauskas, Algirdas Butkevičius, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė ir kt. Džiaugiuosi, kad juos pažįstu.  – Netrukus tapote ir tarybos nariu. Nors taryboje esate neilgai, gal jau turite kokių pastebėjimų apie tarybos darbą, o galbūt ir spėjote ką nors nuveikti?– Taryboje esu Plėtros ir investicijų komiteto narys. Tikriausiai esu pirmas Tauragės savivaldybės istorijoje, pats parengęs ir pristatęs keletą sprendimų projektų, kurie susiję su verslo skatinimu. Savivaldybė šioje srityje kažin ko nuveikti negali, tad mano pasiūlymai turėtų bent šiek tiek padėti pradedantiems verslininkams. Pasiūliau besisteigiančioms įmonėms skirti subsidiją steigimo išlaidoms kompensuoti, vėliau – naujus verslo subjektus, turinčius ne mažiau kaip 50 proc. darbuotojų tauragiškių, trejus metus atleisti nuo tų mokesčių, kuriuos renka savivaldybė. Jau dabar matau, kaip šiuos projektus galima tobulinti. Yra ir daugiau sričių, kuriose galėčiau kai ką nuveikti.Apie tarybos darbą galiu pasakyti taip: taryboje yra visko, bet norėtųsi daugiau konstruktyvumo. Matau daug bereikalingo politikavimo, šou, kai keletą valandų kalbama nežinia apie ką, o konkretūs sprendimai taip ir nepriimami. Visi klausimai turėtų būti išdiskutuoti komitetuose, o taryboje kalbama tik iš esmės.  – Socialdemokratų partija – pati skaitlingiausia rajone, ir užkopti į jos viršūnę pavyksta nedaugeliui. O jūs, naujokas, iškart tapote ir ne tik tarybos nariu, bet ir kandidatu į Seimą. Kiek tam įtakos turėjo jūsų tėvas?– Būsiu atviras. Pradžioje, kai partijos skyriaus taryba pasiūlė kandidatuoti į Seimą, pasakiau ne. Jei manote, kad tai tėvas mane įkalbėjo, tai klystate – jis apskritai tylėjo. Kalbėjo skyriaus tarybos nariai. Ir įtikino mane, kad jaunų, energingų ir ne visai „žalių“ žmonių politikoje reikia. Supratęs, kad turiu skyriaus palaikymą, apsisprendžiau.– Ką bedarytumėte, bent jau Tauragėje jus visada lygins ar net tapatins su jūsų tėvu, senu politikos vilku, dabartiniu rajono meru Pranu Petrošiumi. Kaip tai vertinate, kaip įsivaizduojate savo kaip politiko kelią?– Vertinu teigiamai. Tėvas yra aukštai iškėlęs politiko kartelę, kad jį atitikčiau, turėsiu labai stengtis. O jei mano pavardė kam nors atrodo trūkumas, nieko negaliu pakeisti…Tauragei nelabai sekasi su Seimo nariais. Vis išrenkami nevietiniai, kuriuos tauragiškiai tiek ir temato. Reta išimtis – Vaclovas Karbauskis. Esu tikras tauragiškis ir visada ketinu toks būti, todėl dirbčiau savo krašto žmonėms. Save matyčiau Teisės ir teisėtvarkos, Operatyvinės veiklos komitetuose. – Esate teisės mokslų daktaras, o grįžęs į Tauragę pasirinkote verslininko kelią. Kokia jūsų nuomonė apie dabartinę situaciją versle? – Mano verslas susijęs su nekilnojamuoju turtu. Man labai patinka statyti.Sakoma, kad ekonomikos barometras yra statybos. Jei aplink matyti daug kranų, vadinasi, šalyje viskas gerai. Apsidairykite aplink – ar daug kranų? Man tenka daug bendrauti su statybininkais, todėl puikiai žinau situaciją ir galiu pasakyti – perspektyva bloga. Nuo šių metų pradžios verslas jaučia atsiritančią antrąją krizės bangą. Nors kai kurie ekonomistai bando tai neigti, manau, jie tiesiog nenori gąsdinti žmonių. Juk mūsų ekonomika yra lūkesčių ekonomika. Jei žmonės neturės lūkesčių, baiminsis dėl ateities, ekonomika visiškai sustos.Gal atrodys, kad kalbu kaip tipiškas konservatorių oponentas, tačiau manau, kad jie nieko nepadarė, kad ta antroji banga neateitų. Reikėjo skatinti verslą, kurti darbo vietas, tvarkyti viešuosius finansus. Paskatinti verslą turėjo daugiabučių renovacijos programa, tačiau ji patyrė fiasko. Ne kažin kiek sumažėjo ir visokiausių tikrinančių institucijų, nors buvo žadėta. Buvo sukurta ir saulėlydžio komisija, o ką ji nuveikė? Seniai kalbėta apie naują verslo subjekto formą, supaprastinančią verslo pradžią, tačiau iš tiesų tai pradedama realizuoti tik dabar. O pati didžiausia klaida – naktinė mokesčių reforma.Būtina keisti mūsų mokestinę bazę. Antai „Norfa“ dėl pigesnių energetinių resursų ir palankesnės mokestinės bazės steigia gamyklą 100 kilometrų nuo Vilniaus, Baltarusijoje. Lietuvių indėliai bankuose šiuo metu didžiausi per pastaruosius keletą metų, girdime, kad lietuviai investuoja Olandijoje, Kipre. Ne Lietuvoje. Ką tai sako? Kad nepasitikime savo valdžia, kad esame nepatenkinti mokesčių politika. Reikia keisti retoriką užsienio politikoje, nes akivaizdi konfrontacija su Rusija mums lemia tik brangiausius išteklius Europoje.Kad ir kalbant apie Tauragę. Nesakau, kad nereikia tiesti šaligatvių į pramoninį rajoną, tačiau ar juo vaikščios daugiau žmonių nei miesto centru? Manau, kad pritraukti investicijas tai nereiškia nutiesti šaligatvius ir laukti, kad kas nors atveš savo pinigus. Reikia ieškoti investuotojų ir su jais jau konkrečiai kalbėtis, ko jiems reikia. – Kaip ketinate save pristatyti rinkėjams?– Daug susitikinėju su įvairiais žmonėmis, bendrauju, dalyvauju renginiuose. Netrukus pradės veikti mano internetinis puslapis, kuriame bus galima paskaityti kai kurių mano minčių.– Sėkmės atveju rudenį galite tapti Seimo nariu. Kaip manote, kuo Seimo narys gali būti naudingas savo kraštui ir Lietuvai?– Manau, kad šiai dienai yra bent keturios priežastys, kodėl žmonės turėtų už mane balsuoti. Pirmiausia, esu tauragiškis, ir šis kraštas man visada bus pats svarbiausias. Pavyzdžiui, Savivaldybės administracija yra prirašiusi gausybę projektų, kurie pagerintų ir pagražintų gyvenimą Tauragėje, tačiau ne visi jie gauna finansavimą. Manau, kad veiklus, aktyvus Seimo narys galėtų daug nuveikti šioje srityje, kad rezultatus pajustų daugelis. Antra, esu socialdemokratas, o jei tikėsime reitingais, žmonės jais šiandiena pasitikini bene labiausiai. Jie puikiai geba tvarkytis ir Tauragėje. Trečia, manęs netenkina tai, kokia situacija dabar yra Lietuvoje. Jei dar ketverius metus eisim ta pačia kryptim – emigruosim visi. Chaosas skverbiasi į vis daugiau gyvenimo sričių: netvarka medicinoje, teisėtvarkoje, aukštojo mokslo sistemoje. Netrukus ir gaisrus gesins savanoriai. Mokesčius mokame, o gaisro gesinti gali ir nebūti kam? Ir ketvirta: manau, kad mano išsilavinimas, patirtis, amžius leistų man tinkamai dirbti Seime. Ne šokti, ne dainuoti. O dirbti. Visi matome, kas yra blogai, tačiau ką daryti, kad būtų geriau, žino ne visi. Aš žinau, turiu daug minčių ir pasiūlymų, kuriuos bandysiu išsakyti rinkėjams.– Iki tapdamas politiku gyvenote gana uždarą nuo visuomenės gyvenimą. Papasakokite trumpai apie save. Ar padidintas dėmesys nevargina?– Baigęs studijas dešimt metų dirbau Mykolo Romerio universiteto Operatyvinės veiklos katedroje, nuėjau kelią nuo lektoriaus iki docento. 2004-aisiais apsigyniau socialinių mokslų teisės krypties daktaro disertaciją, nuo 2000-ųjų esu versle, 2003-aisiais grįžau į Tauragę, vadovauju kelioms įmonėms.Žmona Jūratė šiuo metu yra vienos mano vadovaujamų įmonių komercijos direktorė. Dukrai Augustei – septyneri, šiemet ji eis į pirmąją klasę.Padidintą dėmesį iš tiesų jaučiu, tačiau jis manęs neerzina. Suprantu, kad tokios žaidimo taisyklės, ir man nesunku su tuo susitaikyti.