fbpx

Susivienijo: penkių asmenų šeimai nebereikia vandens tempti kibirais

Dalintis:

Skaudviliškių Janušų šeimai šios Kalėdos bus pačios džiaugsmingiausios – nebereikės žiemą stačiu šlaitu keliasdešimt metrų vandenį iš pakalnėje tekančio šaltinio tempti kibirais. Šeimos vargus nutraukė geranoriškos daugelio žmonių pastangos, už tai Janušai dėkoja ir linki Dievo palaimos ne tik savo gelbėtojams, bet ir jų šeimoms bei artimiesiems.

Geradariai kuklinasi

Visi, prisidėję prie šio pagalbos projekto įgyvendinimo, labai kuklinosi, savo indėlio nesureikšmino, didžiausius nuopelnus skyrė savo kolegoms. Tauragės maltiečių grupės vadovė, Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Lina Oželytė kartu su Maltos ordino pagalbos tarnyba koordinavo šio labdaringo darbo pradžią, o jį tęsė socialinio darbo organizatorė Skaudvilėje Zita Simanavičienė.

– Iš Linos Oželytės sužinojau, kad išeivė iš Lietuvos, kurios proseneliai gyveno Viduklės krašte, nori padėti. Pasiūlėme 3 šeimas, rėmėjai pasirinko Janušus. Vykdant šį projektą buvo sujungti 2 ar 3 Amerikos paramos fondai, jie skyrė apie 4200 Eur, o trūkstamą sumą, apie 1500 Eur, pridėjo savivaldybė, – pasakojo Z.Simanavičienė. – Išeivė Sandy Bakšys – nuostabi moteris, mes su ja bendravome vertėjaujant mano dukrai Kristinai Monstavičienei, kuri dirba gimnazijoje anglų kalbos mokytoja. Sandy sakė, kad plaudama indus ar maudydamasi galvoja apie vaikus, kurie neturi tokios galimybės. Ji ir Viduklėje padėjo įgyvendinti ne vieną gerą darbą.

Pasak Z.Simanavičienės, savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Rimkuvienė tarpininkavo, kad Janušų kaimynystėje gyvenantys Rimantė ir Nerijus Mingėlai leistų per savo valdą atlikti kryptinio gręžimo darbus, taip išvengiant tranšėjos kasimo aplinkkeliu. Moteriai sutikus darbininkai atvyko iš Kauno su specialia technika, baigus darbus neliko nė žymelės.

– Skaudvilės seniūnija padarė didžiausią darbą, žinodami problemą ieškojo galimų paramos šaltinių, taip ir surado paramos fondą. Paskui mus informavo, kad nori atlikti šį didelės apimties darbą ir kad trūkta lėšų. Tada mes kreipėmės į savivaldybės tarybą, – pasakojo L.Rimkuvienė. – Visą procesą kuravo Zita Simanavičienė, mūsų socialinė darbuotoja Skaudvilės seniūnijoje. Mes tik derėjomės su kaimyne dėl darbų atlikimo jos valdoje.

Gabūs vaikai ir svajonės

Skaudvilės mieste gyvenanti Lino ir Gannos Janušų šeima augina tris vaikus. Ganna į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Užkarpatės, ji puikiai kalba lietuviškai, su Linu susipažino svečiuodamasi pas savo brolį Kaune. Atšventę vestuves Norkiškės kaime, atsikraustė gyventi į Skaudvilę, į iš Lino močiutės paveldėtą namą.

Vandentiekio vamzdžiai jau namo priestate, juos šildo šildytuvu, kad neužšaltų. Reginos Genienės nuotrauka

– Santuokoje gyvename jau 18 metų, į Lietuvą atvažiavau 29-erių. Man lietuviškai kalbėti išmokti nebuvo sunku. Žinoma, kad mūsų vaikai puikiai kalba lietuviškai, truputį moka ukrainietiškai, kitų kalbų mokosi mokykloje, – atviravo Ganna, vis rūpestingai žvilgtelėdama pro langą į kieme žaidžiantį septynmetį Jonuką, besidžiaugiantį iškritusiu pirmuoju sniegu.

Vyriausioji dukra Alina (17 m.) pasakojo, kad pasvajoja apie kirpėjos ar vizažistės specialybę, ji mokosi gerai, labiausiai sekasi rusų kalba – turi nemažai diplomų ir padėkų, mėgsta piešti. Mergina labai nori surengti Skaudvilėje (gimnazijoje ar kultūros namuose) savo piešinių parodą, nes jų turi daugiau nei šimtą – daugiausia grafikos darbų. Alina ketina pradėti tapyti ant drobės akriliniais dažais. Jaunesnioji Janušų dukra Diana mokosi beveik dešimtukais, jos vidurkis 9,7, iš dalykų labiausiai mėgsta matematiką, ir jai patinka piešti.

Tėveliai didžiuojasi savo atžalomis ir jų pasiekimais, apie vaikus gali kalbėti be perstojo. Linas teigia, kad Jonukui labai patinka technika, pasitaikius progai vaikas vis įsėda į traktorių ar ekskavatorių. Mėgsta žaisti telefonu, bet mama teigia, kad jis dar per mažas tokiems žaidimams.

Vanduo tik pakalnėje

Netoli Janušų namų stovi vandens bokštas, kurį tarybiniais laikais bendromis pastangomis pasistatė kaimynai. Visaip buvo: vienam siurbliui sudegus susidėję pinigus pirko naują, užėjus šalčiams kaitindavo jį dujomis, kad neužšaltų. Iki šiol siurblys veikia tik nuo pavasario iki žiemos, atvėsus orams jis užšąla, todėl šaltuoju laikotarpiu Janušai vandens parsinešti leisdavosi į pakalnę – ten nuolatos čiurlena šaltinis. Maltietis Saulius Oželis bandydamas nusileisti šiuo stačiu šlaitu stebėjosi, kaip tai padaryti sugeba Janušai.

– Šlaitas gana status, slidu, galima ir sprandą nusisukti. Kai gausiau pasnigdavo, tai pirmiausia reikėdavo nuo tako tarp medžių nuvalyti sniegą. Su vandens kibirais reikia aukštyn kopti 120 žingsnių, suskaičiavau. Aplink niekas neturi šulinio, nes gyvename ant kalno, kurį vietiniai vadina Žibaliniu, – pasakojo Linas. – Ne tik mes, bet ir kaimynai vargdavo vandens neturėdami, tik 2–3 metai, kai jiems įrengė vandentiekį.

Janušų kaimynams vandentiekio tinklus paklojo „Tauragės vandenys“, o Janušams, kadangi namas stovi tolėliau, nebeužteko lėšų. Nuo D.Poškos gatvės kaimynai nutolę kelis metrus, o Janušai – apie 120 metrų, dėl per didelio atstumo jie vieninteliai liko be vandentiekio.

– Vasarą Zita Simanavičienė pasakė, kad lietuviai iš Amerikos skirs pinigų vandeniui įvesti. Kontaktavome su ja, ji viską tvarkė. Spalio pabaigoje tiesdami vamzdžius per kaimynų valdą turėjo su „raketa“ pramušti, nes žmonės nenorėjo, kad išmaurotų pievą. 1 metro kasimas su specialia technika kainavo 200 Eur, o per visą atkarpą – 1200 Eur, – apie vykusius darbus kalbėjo Linas. – Jei būtų nuo gatvės kelią iki mūsų namų kasę ekskavatoriumi, tada būtų reikėję siurblinę statyti, kainuojančią 3000 Eur, tuomet būtų prireikę dar didesnės sumos – apie 8000 Eur.

Labai laimingi

Prieš savaitę Rolando Juciaus įmonė iki Janušų namo paklojo vandentiekio ir nuotekų tinklus. Verslininkas Kalėdų proga dovanojo šeimai vandens šildymo katilą, kainuojantį 230 Eur. Sutuoktiniai džiaugdamiesi pasakojo, kad dabar įsirengs vonios kambarį: jau apšiltino sienas, reikia sujungti vamzdžius, išbetonuoti grindis. Didžiuosius darbus pradės atšilus orams.

– Mes labai laimingi, kad vanduo jau namuose, nereikia eiti net į kiemą. Į pakalnę dažnai eidavome vandens, nes šeimoje 5 žmonės. Nešdavome kibirais, nusipirkome bidonus su dangčiais, kad būtų lengviau. Nešdavo ir dukros, o Jonukas per mažas. Prie šaltinio klampynė, jis gali ten giliai įsmukti, – apie patirtą vargą kalbėjo sutuoktiniai. – Dievas tegul geradariams ir jų šeimoms duoda sveikatos ir laimės.

Kai į Adakavo socialinių paslaugų namus įsisuko koronavirusas ir trūko darbuotojų, G.Janušienė pasiūlė savo pagalbą ir kurį laiką ten dirbo.

Kūčias ir Kalėdas Janušai švęs tradiciškai, laikydamiesi krikščioniškųjų tradicijų, uždegs žvakelę ant mirusiųjų kapo. Kūčių stalo jie neįsivaizduoja be silkės, grybų, salotų, mišrainių ir pupelių. Laikydamiesi tradicijų Kalėdoms keps kugelį, gal gamins balandėlius, šaltieną, kotletus, keps pyragus. Ganną nustebino kugelis – šį patiekalą pirmą kartą ji paragavo Lietuvoje, jai labai patiko, todėl dažnai jį kepa.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą