fbpx

Uogautoja Petronėlė: „Šiemet miškas bagotas“

Dalintis:

Eičių kaimo gyventoja Petronėlė Stonienė (82) paskutinį rugpjūčio savaitgalį pririnko litrą mėlynių ir stovėdama pakelėje kantriai laukė pirkėjų. Ne vargo spaudžiama ji į mišką keliauja, o paįvairindama nuobodoką kasdienybę. Senjorė niekuo nesiskundžia, žmonės jai visi geri ir ji viskuo patenkinta, puoselėja tik vienintelę viltį – kad Dievas dar leistų pagyventi.

Ties Eičių kaimu pakelėje, ant suolo, Petronėlė pastačiusi litrinį kibirėlį su mėlynėmis, vaikščiodama aplink, dairėsi į pravažiuojančias mašinas – laukė pirkėjo. Išvydusi, kad kažkas sustojo ir susidomėjo jos uogomis, atskubėjo iš kitapus kelio – nuobodulį gindama ten žingsniavo tarp Karšuvos girios pušaičių.

– Aš jau 3 valandas čia vaikštinėju. Džiaugiuosi, kad kibiriuką pririnkau, čia litras su kaupu. Nelabai sunku: parenku, pailsiu, žiūriu, kad be lapelių būtų. Per karščius nėjau į mišką. Šią vasarą dar tik antrą kartą rinkau uogas, kaimynės daugiau pririnko. Mėlynės baigiasi, neįmanoma kitų paimti – pernokusios, vos palietus tęžta, – kalbėjo Petronėlė. – Šių metų grybų ir uogų geras sezonas: yra voveraičių, baravykų, rudmėsių, raudonviršių, lyja, todėl viskas auga. Šiemet miškas bagotas, Dievas davė viską. Gilyn į mišką neinu, bijau paklysti. Įėjusi į girią persižegnoju, kol renku uogas, meldžiuosi ir neužtinku gyvatės. Reikia atsargumo, ant jos užlipus gali įgelti.

Gyvenimas P.Stonienės nelepino: Birštone dirbo darželyje, Tauragėje plušėjo statybose, o Eičiuose 15 metų ceche variklius vyniojo. Bet senolė nesiskundžia: veide švyti šypsena, ji mielai pasakoja apie save, nes labai mėgsta bendrauti, o ištaikiusi tokią progą jos nepraleidžia.

– Eičiuose gyvenu jau daugiau nei 50 metų, užaugau kurortiniame mieste – Birštone, ten šokiuose susipažinau su tauragiškiu Broniumi, jis vežiojo mineralinį vandenį. Susituokę atvykome gyventi į Tauragę, – pasakojo senjorė, prieš daugelį metų tapusi našle. – Mano gimtinėje gyvena dukra, nors čia gimė ir užaugo, grįžo ten, kur mūsų giminės šaknys. Nelengvas ir jos gyvenimas.

Darbo Petronėlė ir dabar, sulaukusi garbingo amžiaus, nevengia. Turi daržą, sodina kopūstų, bulvių, agurkų, sėja salotų. Jai patinka auginti daržoves, užslinkus tropiniams karščiams jas gausiai laistė. Žiema ar vasara – ji randa kuo užsiimti: dirba, bendrauja, vaikštinėja ir į Tauragę atvažiuoja.

– Geras ir daržovių derlius. Truputį pailsėsiu, rytoj kepsiu tarkinių blynų, į tarkius kartais įdedu svogūno, įkulu kiaušinių. Nuo koronaviruso esu pasiskiepijusi, todėl man ramu, visiškai nebijojau. Labai meldžiuosi, Dievo prašau, kad dar leistų truputį pagyventi, – sakė senjorė, atidžiai pildama mėlynes į maišelį. – Laukėsoje nėra kur išeiti, juk užkampyje gyvename. Pasipuošusi nuvažiuoju į katalikų bažnytėlę. Man viskas gerai.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Palikite komentarą