Nebus naujų investicijų – sumenks Tauragė

“Nebus investicijų – sumenks Tauragė”, – pastaruoju metu šią frazę dažnai tenka girdėti. Ji nuskambėjo ir per neseniai savivaldybėje vykusį rajono Bendrojo plano pristatymą. Kalbant apie planus miestą plėsti link Norkaičių, statyti individualius namus Tarailių, Taurų kaimuose, buvo replikuota, kad tokia plėtra bus galima, jei į Tauragę ateis daugiau investicijų, jei vystysis verslas. Pergyventi iš tiesų yra dėl ko, nes faktai ir skaičiai rodo, kad mūsų rajonas šioje srityje beviltiškai atsilieka. Apie šią problemą “Tauragės kurjeris” kalbėjosi su Tauragės rajono tarybos Plėtros ir investicijų komiteto pirmininkų, verslininku Antanu Stankumi.
Reikia paskubėti – laiko liko nedaugAntanas Stankus akcentavo, kad investicijoms iš Europos Sąjungos gauti liko labai nedaug laiko – tik maždaug penkeri metai. Nors pagal dabartinį etapą jas numatyta teikti 2007-2013 metais, bet pasiruošimas investicijoms gauti taip pat netrumpai užtrunka.- Apie būtinybę į Tauragę pritraukti kuo daugiau investicijų aš kalbėjau ir ankstesnės rajono Tarybos kadencijos metu, tik niekas manęs nenorėjo girdėti. Ne tik kalbėjau, bet ir daug dariau, gaila, kad tuomet tai buvo tik mano “komandos” privatus reikalas. Investicijų pritraukimo idėjas įgyvendinu kartu su sūnumis – įkūrėme Industrinį parką. Dabartinė valdančioji koalicija kupina kitokio ryžto, tačiau gaila, kad investicijų pritraukimui Tauragė prarado labai daug laiko. Dabar teks vytis nuvažiuojantį traukinį. Visų pirma savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriui reikia surasti tokį vedėją, kuris ne tik į darbą ateitų (buvusysis sirgo, mokėsi), bet ir iš tiesų rūpintųsi plėtra bei investicijomis. Kol jo nėra, aš paprašiau, kad šio skyriaus darbuotojai surinktų reikalingą informaciją, kuri vėliau bus analizuojama, aptariama, siūlomos veiklos kryptys, – sakė Antanas Stankus.Ankstesnė valdančioji koalicija į Antano Stankaus kalbas ir siūlymus dėl verslo plėtros – siūlė steigti verslo inkubatorių, kalbėjo apie “plyno lauko” investicijas -reaguodavo alergiškai, tačiau kituose miestuose einama būtent šiuo keliu. Negi visi kiti klysta?Telšiuose įrengtas pustrečio tūkstančio kvadratinių metrų ploto patalpų turintis verslo inkubatorius, jam įrengti iš Europos Sąjungos gauta 5 milijonai litų investicijų, 200 hektarų žemės sklypas skirtas “plyno lauko” investicijoms. Šiuo keliu eina Alytus, Ukmergė, Kėdainiai, net mažytė Pagėgių savivaldybė ruošia bene 20 hektarų sklypą tokioms investicijoms. Tik Tauragėje iki šių metų pavasario niekam, be verslininkų Stankų, tai nerūpėjo. Senuose pastatuose – Industrinis parkasĮdomu, ar dar kur nors kitur, išskyrus Tauragę, privačios iniciatyvos dėka būtų įkurtas Industrinis parkas. Stankų Industriniame parke (buvusiuose Keramikos gamyklos drenažo cecho pastatuose ir UAB “Švytis” rekonstruotose bei pastatytuose pastatuose Švyturio gatvėje) buvo 30000 kvadratinių metrų gamybinio ploto. Čia švedų įmonė “Trelleborg” išsinuomojo 10000 kvadratinių metrų gamybinių plotų, dirba per 100 žmonių, gamyba nuolat plečiama, papildoma naujais gaminiais. O viskas prasidėjo nuo “Švytyje” pradėtų gaminti apsauginių kostiumų įvairiems darbams. Industriniame parke yra įsikūrusios kitos bendrovės.- Kiek dar turite laisvų plotų Industriniame parke, ką ketinate daryti?- Turime dar maždaug 5 tūkstančius kvadratinių metrų laisvų gamybinių plotų, vyksta derybos dėl jų nuomos. Kol nepasirašyta sutartis, nenoriu atskleisti, su kuo deramasi, nes panašių derybų vyksta gana daug, tik dalis jų pasibaigia sutarties pasirašymu, – atsakė Antanas.Žinau ir moku – dirbuDabartiniame verslo vystymo etape akcentuojama informacijos ir gebėjimų svarba (“žinau ir moku – dirbu”), toli liko laikai, kai buvo einama bandymų ir klaidų keliu.Šalyje yra nemažai įstaigų ir organizacijų, turinčių padėti verslininkams, prisidėti prie verslo plėtros – penkeri pramonės, prekybos ir amatų rūmai, kiekvienoje savivaldybėje esantys verslo informacijos centrai, verslininkų asociacijos, Darbdavių konfederacija, savivaldybių plėtros ir investicijų skyriai. Tačiau dažnai dirbama atskirai, kaupiama informacija, kuria sugeba pasinaudoti ne visi. Pavyzdžiui, kai kur neblogai dirba vietiniai verslo informacijos centrai, tačiau jie nedaug turi informacijos apie galimybę megzti ryšius su užsienio partneriais. Labai daug tokios informacijos turi regioniniai pramonės, prekybos ir amatų rūmai, tačiau silpnesni jų ryšiai su verslininkais.Pasak Antano Stankaus, ruošiamasi šias pastangas suvienyti. Verslo informacijos centrai turi būti sujungti su prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Šiai idėjai pritarė LR Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas. Žvalgytuvėms į Tauragę buvo atvažiavę Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovai. Apsilankymu ir susitikimu su rajono vadovais jie liko patenkinti.Tauragės apskrities verslininkų asociacija, kuriai vadovauja rajono Tarybos narys Sigitas Mičiulis, puoselėja planus vienytis su kai kurių Žemaitijos rajonų verslininkų asociacijomis – Telšių, Mažeikių, Plungės, Šilutės. Daug kas pastebėjo, kad reikalinga informacija ar pagalba, kartais yra ne už jūrų marių, o čia pat.Mokytis iš kitųĮvairų verslą nuo Nepriklausomybės atkūrimo vystantis Antanas Stankus turi sukaupęs didelę patirtį, daug žinių, užmezgęs gerų kontaktų šalyje ir užsienyje. Pasak jo, vienos žinios pritraukia kitas, vieni kontaktai padeda užmegzti kitus kontaktus, o semtis žinių ir mokytis dera visur ir visada.Viename renginyje Stokholme susipažinęs su Švedijos verslininkų aljanso vadovu Niclas Petersenu Antanas Stankus gavo kvietimą dalyvauti šių metų gegužę šios organizacijos šalies sostinėje vykusiame posėdyje.- Man labai patiko, kaip jis buvo organizuotas. Švedai yra labai dalykiški žmonės, vengia tuščių kalbų, siekia konkretumo ir maksimalios naudos. Renginyje dalyvavo apie 300 aljanso atstovų iš visos šalies ir mes – trys lietuviai. Kortelėse – ne tik pavardės, bet buvo nurodyta ir tai, kokių kontaktų mes norėtume iš kolegų švedų. Pagal šiuos ketinimus po dešimt žmonių buvome sodinami prie stalų. Kalbėjomės, keitėmės informacija, paskui dar bendravome prie kito stalo, – pasakojo Antanas Stankus.- Ko pageidavote Jūs? Ar pavyko rasti naudingų ryšių ir žinių?- Aš pareiškiau norą perkelti senų švedų įmones, kurių nenori perimti jų vaikai. Šioje šalyje populiarus šeimos verslas, tačiau vaikai ne visuomet nori perimti nusenusių tėvų verslą. Pas mus tai labiau aktualu ūkininkams: tėvai sensta, o vaikai išvažiuoja į miestus. Sulaukiau pasiūlymo dėl statybos verslo, bet namų statyba – ne mūsų profilis. Sulaukiau dar vieno pasiūlymo, tačiau kol kas jis nei mums, nei Tauragei neaktualus – priėjusi moteris sakė, kad Lietuvoje norėtų surasti vertėjos darbo. Prie kito stalo norėjau išgirsti pasiūlymų dėl nekilnojamojo turto pirkimo Švedijoje, tačiau buvo apsiūlyta pirkti vilą Italijoje, – pasakojo Antanas Stankus. Švedijoje atstovavo ne tik save ir Industrinį parkąKiekviena dalykine išvyka į kitą šalį žmogus atstovauja ne tik save, savo įmonę, bet ir vietovę, kurioje gyvena, netgi visą šalį. Grįžęs iš kelionės Antanas Stankus iš Stokholmo gavo ten leidžiamą žurnalą “Verslo pasaulis”, kuris turi 200000 skaitytojų. Jame buvo plačiai pristatyti Švedijos verslininkų aljanso svečiai – trys lietuviai ir Lietuva, išspausdintas interviu su Antanu Stankumi. Publikacija iliustruota keturiomis nuotraukomis.- Kuo nusipelnėte tokio didelio švedų žurnalistų dėmesio?- Visi žino, kad žurnalistai ieško sensacijų. Švedai gerai, stabiliai dirba ir gyvena, ką nors egzotiško, ypač versle sunku surasti, o trys lietuviai ir Lietuva – jiems tikra egzotika. Kartu tai pasitarnavo mūsų šalies populiarinimui – žurnale pateikta statistinių žinių apie mūsų šalį, valdymą, valdžią, politinių aktualijų, – pasakojo Antanas.Jis įsitikinęs, kad trijų lietuvių verslininkų bendravimas su Švedijos verslininkų aljanso nariais ateityje bus naudingas ne tik tuo, kad 200000 šios šalies gyventojų daugiau sužinojo apie Lietuvą, toliau megsis dalykiniai kontaktai, be to, gera pamoka buvo, kaip organizuoti panašius renginius – apsieinant be ilgų, bendro pobūdžio kalbų, kurios niekam neįdomios.