fbpx

„Svarbiausia – laiku pradėti ir laiku baigti“

Dalintis:

Krapai, svogūnai, morkos, burokėliai, kopūstai – tokias daržoves vos trijų hektarų plote augina Vidas Jukna, o užauginęs perdirba savo cechelyje. Atrodytų, ne kažin kokia gausybė, tačiau protingai ūkininkaujant užtenka. Kaip sako Vidas, „kai dirbam, tai dirbam“, užtat ir ilsėtis gali kaip baltas žmogus: nori – Palangoje, nori – kad ir Egipte.    
Sekasi sumaniesiems Lietuvoje užaugintų krapų parduotuvėje gali ir nerasti, tik turguje, ir tik sezono metu. Tas pats ir su kitomis žolelėmis, daržovėmis ar vaisiais. Dažniausiai jie atkeliauja iš Lenkijos, Ispanijos, Italijos –  būtent šios šalys nurodomos ant, regis, elementarių žemės ūkio produktų pakuočių Lietuvos prekybos centruose. Vis dėlto sumanūs ūkininkai sugeba iš daržininkystės pragyventi ir Lietuvoje.V.Jukna daržoves ėmė auginti prieš kokius trejus metus, kai, sako, nusibodo į Prancūziją važinėti.Tokia mintis, ilgai nešiota, realizuotis galėjo dar ir todėl, kad atsirado reabilitacijos galimybė – susitarė su „Lignesa“, kad ši pirks iš jo daržoves, jau supjaustytas ir paruoštas mišrainėms ir salotoms. Pamažu auginamų daržovių plotai plėtėsi, įregistruota individuali įmonė, įsikūrė nedidelis daržovių perdirbimo cechas, nuolat įdarbinti trys žmonės. Mat reikia ne tik nuimti derlių, bet ir plauti, smulkinti daržoves, paruošti mišrainėms, o burokėlius – ir išvirti. Kopūstus Juknos vieninteliai Tauragės rajone dar ir raugina, pardavinėja „Ravitoje“, mažose krautuvėlėse, turguose.     Supratę, kad savo cechą turėti naudinga, V.Jukna jį ėmė plėsti. Įrengtas ūkiniame pastate cechas „praturtėjo“ dviem galingomis pjaustyklėmis. Viena jų įsigyta už ES paramą. Reikėjo ir daugiau technikos – svarstyklių, šaldymo kamerų. Rizikos yra visada  Daug ką lemia orai. Juk su Dievu nesusitarsi, tad ir dėl derliaus niekada nesi garantuotas. Pavyzdžiui, pasak V.Juknos, pernai viskas gerai užaugo, o šiemet labai vėlai viskas sudygo, o krapai ir visai nesudygo, teko iš naujo sėti, tad jie bus dar vėlyvesni nei visada. Ir pavasaris itin vėlyvas buvo. Jei pernai, prisimena Vidas, sėjo jau balandžio pradžioje, tai šiemet – tik balandžio 22-ąją. Ir nuo kitų daržovių tik tądien, kai kalbėjomės, pirmą kartą nuėmė agroplėvelę.Juknos daržoves ir žalumynus augina nenaudodami jokios chemijos.Šiemet, pasakoja Vidas, šoką sukėlė svogūnų sodinukų kainos, peržengusios bet kokias sveiko proto ribas.– Mūsų darbe svarbiausia laiku pradėti ir laiku pabaigti, – įsitikinęs Vidas. – Tada ir rezultato galima tikėtis gero. Bet kokie nukrypimai rizikingi… Smukdo mokesčiai Agrarinėje Lietuvoje lietuviškų žalumynų ir daržovių stinga ne tik todėl, kad ūkininkams jų auginti neverta. Auginti juos Lietuvos rinkai tiesiog neapsimoka.– Taip yra todėl, kad pas mus daržovių ir žalumynų savikaina didžiulė. Lietuviška produkcija konkurencinga, bet šalies mokesčių politika taip pabrangina produktus, kad šie mums patiems tampa neįkandami. Tas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis – nesąmoningas, jis „išaugina“ daržovių kainas taip, kad jos tampa nenormaliai didelės, – sako V.Jukna. – Kad viskas Lietuvoje labai brangu. Visi nori kuo pigiau, tačiau nuleisti kainos nėra iš ko. Juk ir kuro, ir energijos kainos įeina į sąnaudas. O vien kuro per mėnesį išnaudoju maždaug už 3 000 litų.   Vidas pasakoja susipažinęs ir susidraugavęs su daržininkų šeima iš Vokietijos. Štai ir šį mėnesį laukia jų atvykstančių į svečius, ir patys tikriausiai spalį važiuos į Vokietiją.– Jų ūkis didžiulis, 100 ha, jie augina visko daug, tačiau mums nėra ko nė lyginti savo pelningumo su jų. Tiesiog ten protinga, toliaregiška mokesčių politika, sistema geriau sutvarkyta, užtat viskas perpus pigiau, – pasakoja Vidas. Net ir Europos Sąjungos išmokos už žemės ūkio paskirties žemę kur kas didesnės. Antai Vidas už hektarą gauna 500 Lt, o jo draugai vokiečiai – 800 eurų. Tiesa, dabar žemės ūkio ministras siekia, kad išmokos visoje ES būtų vienodos.Vis dėlto žemės ūkio produktai turėjo ir turės paklausą ir pas mus, tad mintis auginti daržoves ir žalumynus buvo gera. Nors V.Jukna dirba dar ne itin ilgai, jau mato, kad ši produkcija paklausi. Svarbiausia, anot jo, kad pokalbiai su tiekėjais nuteikia optimistiškai – jie pasiruošę produkciją supirkti. Tad kai baigiasi savos daržovės ir prieskoniniai augalai, V.Jukna superka jas iš kitų ūkininkų ir perdirba. Popierizmo daug Ūkininkus vargina dar ir tai, kad jų daliai tenka ir daug popierizmo. Tiesa, visą buhalteriją tvarko samdyta buhalterė, tačiau vos per porą metų popierių prisikaupė tiek, kad, pasak vyro, viena sekcijos dalis jau pilnutėlė.Ko gero, kai kurių paslaugų Lietuvoje trūksta ne tik dėl žlugdančios mokesčių sistemos, bet ir dėl informacijos trūkumo bei lietuvių konservatyvumo. Pas mus žmonės įpratę auginti kiaules, kopūstus, bulves. Ir jei sugalvoja kuris ūkininkauti, tai dažniausiai užsiims tuo, kuo ir visi kiti. Taip gali būti ir dėl žinių trūkumo. Pavyzdžiui, Lietuvoje dauguma kuria mišrius ūkius, be to, niekas neanalizuoja rinkos ir neskatina jos pildyti lietuviška produkcija. Pavaduoja dukra  Kai daug dirbi, būtina ir gerai pailsėti. Laimė, Juknos turi tokią galimybę, kai vasarai į namus grįžta Kaune studijuojanti dukra Iveta. Kauno technologijos universiteto maisto technologijos specialybės antrakursė tėvų ūkyje jaučiasi tvirtai, ypač kai šalia jos draugas Paulius, nors ir kaunietis, labai besidomintis ūkio reikalais. Tad Juknos, dukrai grįžus į namus, gali kokią savaitėlę kitą ir pailsėti. Pernai Iveta su Pauliumi išleido tėvus į Egiptą, šiemet gal pavyks nukakti į Turkiją. Išlekia Juknos ir į Lietuvos kurortus.Tėvai tikisi, kad baigusi studijas Iveta sugrįš į tėvų namus. Jos žinios čia labai praverstų. Juo labiau, kad sūnus Raimondas susiejo savo gyvenimą su Norvegija – gyvena ten trečius metus ir jau rugsėjį tėvus turėtų paversti seneliais.

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą