Verslininkė Laima Bučnienė: „Jei tik galvosi ir svajosi, bet nieko nedarysi – tai nieko ir nesukursi“

UAB „Vitlaima“, atkakliu darbu užėmusi savo nišą stambiajame versle ir didžiąją dalį logistikos bei transporto paslaugų vykdanti Europoje, šiemet minėjo 25-erių metų jubiliejų. 1993-iaisiais pamatus šeimos verslui pradėjo kloti sutuoktiniai Vytautas ir Laima Bučniai, vėliau verslą stiprinti ir plėtoti ėmėsi užaugę jųdviejų sūnūs – Justas ir Laimonas. Kadangi verslininkas Vytautas lemties pašauktas išėjo amžinybėn, apie nueitą akmenuotą verslo kelią, nuopuolį sunkmečiu ir sėkmingą skrydį papasakojo jo bendramintė Laima Bučnienė. Ši bendrovė aktyviai dalyvauja miesto gyvenime – remia kultūros ir sporto renginius, rengia labdaros akcijas ir socialiai atsakingas iniciatyvas.
Jaunam verslui smogtas nokautasPonia Laima, užtikta darbų sūkuryje, svetingai pakvietė po neseniai baigtos viso pastato renovacijos į jaukias administracines patalpas ir rūpestingai tarstelėjusi, kad liko keli baigiamųjų darbų potėpiai, ėmė pasakoti, kaip prieš daugelį metų pradėjo įgyvendinti subrandintą veiklos idėją. – Užsienio rinkoje sukamės 25-erius metus, o pati pradžia buvo truputį kitokia – prasidėjo nuo lengvųjų automobilių smulkaus verslo, kai ieškodavom, važiuodavom, parduodavom, – atviravo Laima Bučnienė. – Tuo metu galimybės diktavo sąlygas, todėl teko kooperuotis į mini transportininkų grupeles ir kartu užsiimti ta pačia veikla – pirkti naudotus automobilius užsienyje ir juos parduoti. Vėliau įdirbio rezultatai leido pradėti savarankišką veiklą, todėl įsteigėme individualią įmonę „Laima“.Pasak verslininkės, pradžioje kolektyvas buvo nedidelis, tik laikui bėgant jis po truputį augo ir stiprėjo techninė bazė – po kelerių metų atsakingo darbo jie įsigijo kelis nuosavus autovežius, kuriais ne tik sau gabeno automobilius, bet ir teikė transportavimo paslaugas.– Užklupus ekonominiam sunkmečiui 1998-aisiais, prekyba automobiliais sustojo, kadangi sumažėjo žmonių finansinės galimybės, – prisiminė L.Bučnienė. – Patyrėme didžiulį verslo nuopuolį, tačiau sugebėjome pakilti. Daugiau ar mažiau mes visuomet buvome priklausomi nuo rinkos – Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Smogus didžiajai krizei netekome klientų, neturėjome kur realizuoti savo nupirktų prekių.Tikslingi sprendimai buvo lemtingiRadus verslo partnerių Vokietijoje, Šveicarijoje ir Kosove, įmonei pavyko pakilti iš sąstingio, o atradus naujas galimybes Europos Sąjungoje sekėsi dar labiau. Verslininkė atskleidė, kad 2003 metais pakeitė įmonės juridinį statusą ir pavadinimą – „Laima“ tapo UAB „Vitlaima“. Siekdama dinamiškos plėtros, bendrovė įsiliejo į naujų ir naudotų automobilių tarptautinių pervežimų rinką, tapo tikrąja Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos nare bei prisijungė prie TIR sistemos.Po kelerių metų įmonės administracija ir servisas persikėlė į naują bazę – bendrovei priklausančiame pastate pradėjo veikti valgykla, teritorinė muitinė, buvo teikiamos muitinės deklarantų, automobilių saugojimo ir sunkvežimių remonto paslaugos, o savų autovežių skaičių pavyko padidinti iki 60-ies. 2009-aisiais „Vitlaima“ sėkmingai persiorientavo ekonominio sunkmečio sąlygomis ir diversifikavo savo paslaugas, siekdama sumažinti verslo riziką. Po kelerių metų jau kasmet buvo atnaujinamas sunkvežimių parkas, gerinami kokybės rodikliai, sparčiai vystoma krovinių ekspedijavimo tvarka, intensyvėjo sunkiosios transporto technikos pardavimai.– Šiuo metu mūsų įmonėje dirba 90 darbuotojų, turime 44 autovežius ir tris didžiatūrius autotraukinius, – teigė L.Bučnienė. – Šiam pastatui, kurį patys statėme, jau 16 metų, todėl jį renovavome ir modernizavome. O šio proceso generatoriai – mano sūnūs, kurie šią idėją veržliai įgyvendino, o aš džiaugiuosi, kad jiems viskas puikiai pavyksta, ko tik jie imasi.Atsakingi vairuotojai visuomet laukiamiVerslininkė neslepia, kad siekiant neiškristi iš užsienio rinkos reikia laikytis jos diktuojamų sąlygų ir priimti tvirtus sprendimus, kurių vienas – nuolat atnaujinti techniką, o juk tuo pačiu reikia išsaugoti darbo vietas, todėl tenka truputį draugauti su bankais. O kolektyvas didelis, dauguma – vairuotojai, garažo ir administracijos darbuotojai.– Yra žmonių, kurie pas mus dirba 20, 15, 14 metų, kurie ėjo koja kojon su mumis, neieškojo kitos darbo vietos ir viską iškentėjo, – džiaugėsi ponia Laima. – Noriu paminėti generalinį direktorių Kęstutį Unguvaitį, kuris čia dirba nuo įmonės įkūrimo pradžios. Turim gražų, darnų kolektyvą, kurį labai vertiname.Paklausta, ar netrūksta kvalifikuotų specialistų, L.Bučnienė pasakojo, kad sulaukia daug jaunimo, ateina dirbti buvusių vairuotojų sūnūs ir jų draugai, o rinkai padiktavus pas juos dirba ukrainiečiai ir baltarusiai.– Per tuos nukeliautus 25-erius metus neturėjom nė vieno transporto vadybininko, kuris iš karto pradėtų savarankiškai dirbti, – konstatavo faktą L.Bučnienė. – Norintiems įsidarbinti pas mus leidžiame pabandyti, būna, kad ne visiems pavyksta. Kalbu apie visų sričių specialistus: autoelektrikus, automechanikus, profesionalius vairuotojus. Verslininkė neslėpė, kad vairuotojų poreikis „Vitlaimoje“ visuomet yra, kadangi jie sensta, atsiranda sveikatos problemų, keičiasi gyvenimo sąlygos, žmonės pavargsta dėl atskirties nuo artimųjų – darbas juk užsienyje. Saugi ir įvertinta, bet nori keliautiL.Bučnienė svarsto, kad jeigu šeimos verslas būtų vietinės reikšmės, gal tą sudėtingumą pajustų, nes tuomet reikėtų mąstyti, kaip išgyventi. Ji teigė, kad konkurentais Tauragėje nė vienos transporto įmonės nevadina, įvardija juos kolegomis ir tvirtina, kad „nelenda į kitą sferą ir į kitus daržus nekeliauja“. Nors nuoseklaus bendravimo nėra, prireikus pasikalba ir apsikeičia nuomonėmis.Paprašyta atskleisti sėkmingo verslo formulę, moteris nusišypsojusi labai vaizdingai palygino, kad „nuosavu verslu reikia rūpintis taip, kaip tėvai rūpinasi savo vaikais“. Transporto versle, pasak jos, sunkiausia, kad rinkoje nėra stabilumo, negalima visko numatyti iš anksto – neplanuotai genda technika, staiga įvyksta avarijos. Paklausta apie svajones, ponia Laima patikino, kad šeimos branduolys – jauniausioji karta: anūkai, augantys sveiki ir labai mylimi. Džiaugsmingai ir pasididžiuodama L.Bučnienė kalbėjo apie savo šeimą, sūnus, kurie puikiai kalba prancūziškai, o baigę mokslus įsijungė į šeimos verslą ir sėkmingai jį plėtoja. Ji likimui dėkinga už sūnus, kad tokie veržlūs ir kad šalia jų visuomet jaučiasi saugi bei įvertinta. Ponia Laima džiaugiasi ir tuo, kad jos 85-erių sulaukusi mamytė vis dar žvali ir bendrauja su savo keturiais proanūkiais.Verslininkei labai patinka keliauti – su velioniu vyru yra apkeliavusi egzotinę ir europinę pasaulio dalis, vasaromis laiką leidžia su anūkais, laisvalaikiu – ir su artimais draugais, mėgsta skaityti, žiūrėti įvairius filmus ir lengvai pasportuoti.– Dar norėčiau pakeliauti, tiesiog šiaip – numesti balastą, išvalyti protą ir grįžti pailsėjusi, pasikrovusi energijos ir visų labai pasiilgusi, – malonia svajone pasidalijo ponia Laima.Pedagogės norai likimui nė motaisL.Bučnienė gimė Tauragėje, mokėsi Tauragės 1-ojoje vidurinėje mokykloje, baigė liaudies instrumentų klasę muzikos mokykloje – išmoko groti kanklėmis, po to sėkmingai studijas užbaigė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. Pagal paskyrą dirbo pedagoginį darbą Naujoje Akmenėje, tačiau susirgus mamytei grįžo į Tauragę. – Ir jau tada buvo sunku rasti darbą Tauragėje. Muzikos mokykloje darbo vietų nebuvo, todėl tuometiniame vaikų lopšelyje-darželyje „Rūtelė“ dirbau muzikos vadove. Dabar save realizuoju per anūkų gimtadienius linksmai pagrodama ir smagiai padainuodama. Planavau vienaip, o teko žingsniuoti likimo numatytu gyvenimo keliu, – nostalgiškai prisiminė verslininkė.L.Bučnienė yra Tauragės krepšinio klubo, kurį įkūrė V.Bučnys, prezidentė – šį titulą jai suteikė klubo nariai, tuo padarydami didžiulę staigmeną. Šiemet krepšinio turnyras, skirtas Vytauto Bučnio atminimui, vyko jau septintą kartą. Sėkmė versle – tik veržliesiemsPaklausta, ką patartų energingam ir jaunam žmogui, kurio kišenėje švilpauja vėjai, tačiau panorusiam Tauragėje kurti verslą, verslininkė atsakė:– Būtų be galo sunku, tačiau jeigu netrūksta didžiulio veržlumo ir atkaklumo siekiant tikslo, viskas įmanoma – mes su sutuoktiniu būdami jauni tokiomis sąlygomis ir pradėjome kurti verslą, nemiegojome ir nesustojome – ėjome, klausėme ir darėme. Jei tik galvosi ir svajosi, bet nieko nedarysi – tai nieko ir nesukursi. Tauragė, pasak L.Bučnienės, – labai gražus miestas. Ji kviečia visus stabtelėti ir peržvelgti miesto istoriją, pavartyti senas archyvines nuotraukas ir palyginti jas su tuo, ką turime šiandien, pamąstyti, kuo galime didžiuotis.– Tauragiškiams, kurie likome čia gyventi, linkiu gyventi taip, kad išlaikytume ir puoselėtume tą grožį, – optimistiškai kalbėjo verslininkė. – Neniokoti, nekenkti, nepykti vieniems ant kitų.