fbpx

Verslo aušrą menanti „Ežeruona“ – moters rankose

Dalintis:

-Versle stovėjimo vietoje nėra. Galima arba judėti pirmyn, arba eiti atgal. Risdamasis atgal tu žlungi, – įsitikinusi Silvija Macienė, vienintelės nuo įsikūrimo 1992 metais iki šių dienų išlikusios kavinės Tauragėje „Ežeruona” savininkė.
„Darau tai, kas man įdomu”Teoriją, kad verslui ruošiamasi ilgai ir nuosekliai, niekais verčia S.Macienės pavyzdys. Buvusi vaikų darželio auklėtoja, priešmokyklinio ugdymo pedagogė, šiam darbui atidavusi dešimt metų, per vieną naktį nusprendė tetos name įrengti kavinę ir maitinti tauragiškius. Toks sprendimas, pasak verslininkės, atėjo netikėtai, kai kažkas panoro dalį tetos namo išsinuomoti ir įrengti kavinę.- O kodėl ne aš turėsiu tą kavinę? – tada pagalvojo būsimoji verslininkė ir tuoj pat griebėsi įgyvendinti idėjos.Darželyje ji gaudavo 82 rublių algą. Sumaniusi įrengti kavinę pasiskolino penkis tūkstančius rublių.- Buvo baisu. Jūs įsivaizduojat, kiek mėnesių man būtų tekę dirbti, kad grąžinčiau skolą, jei būčiau bankrutavusi? – dabar jau juokauja verslininkė. Tuomet ji dirbo kartu su dar keliais bendraminčiais, kurie pritarė jos verslo idėjai. Maždaug po metų jie suprato, kad kavinės verslas visiems kartu – per mažas. Draugai pradėjo dirbti kitur, Silva viena liko kavinėje.Verslą koregavo migracijaApie 2003 metus prasidėjusi migracija iš Lietuvos „Ežeruonos” savininkę privertė koreguoti verslą.- Katastrofiškai ėmė trūkti darbuotojų. Kartais tekdavo dirbti po 18 valandų, kad pajėgčiau aptarnauti klientus. O kur dar dokumentų tvarkymas, prekių paieška, – prisimena sunkųjį laikmetį verslininkė.Tuomet ji sako negalėjusi pasipriešinti darbuotojų norui išvažiuoti dirbti kitur. Sužinoję apie galimybę už tą patį darbą gauti nepalyginamai daugiau, darbuotojai masiškai ėmė emigruoti. Lietuvos darbdaviai negalėjo pasiūlyti jokios alternatyvos ir sulaikyti bėgančių darbuotojų.„Ežeruonoje” iš penkių darbuotojų teliko trys. Gal ir tie būtų emigravę, tačiau juos Tauragėje išlaikė šeimyninės aplinkybės – likusieji pabijojo išvažiuoti su mažais vaikais, nenorėjo palikti artimųjų. Tuo tarpu valstybė nedarė nieko, kad darbo jėga išliktų Lietuvoje.- Vienintelis dalykas, ko galėjau tikėtis iš valstybės – gauti Darbo biržos atsiųstų darbuotojų. Tačiau ir pastarieji nebuvo tinkami kavinės verslui, – sakė S.Macienė.Teko ieškoti išeities, kaip išsiversti su mažiau darbuotojų. Alternatyva kavinei tapo greito maisto užkandinė.Naujas žingsnis – kebabaiKebabai dabar labai populiarūs, tačiau prieš ketverius metus tai buvo naujas, tik ateinantis į Lietuvą produktas. Pirmieji lietuviams juos pasiūlė kauniečiai verslininkai. Juos kepti sumaniusi Silva taip pat Kaune ėmė ieškoti, kaip tai daroma.Ne verslo srities žmogui gali pasirodyti, kad paklausus bet kurį kebabus kepantį žmogų, kaip tai daroma, gautum patarimų. Verslininkė sako nuėjusi kančių kelią, kol pavyko išsiaiškinti, kaip gaminti kebabus.- Prie kebabų kiosko Kaune išstovėjau valandą, pašalau kojas, bet nieko nepešiau, – prisimena verslininkė. Greitas maistas – perspektyvi verslo šakaVerslininkė įsitikino savo kailiu, kad naujovės versle kelią skinasi sunkiai.- Pirmoji Tauragėje sumaniau dalyti skrajutes. Rajone išplatinau kelis tūkstančius lapelių, kuriais kviečiau ateiti į „Ežeruoną”, ir už tai siūliau 10 procentų nuolaidą. Ar teisybė parašyta skrajutėje, atėjęs paklausė tik vienintelis lankytojas, – prisimena verslininkė. Tiesa, tai buvo 1994 metais. Dabar toks klientų pritraukimo būdas paplitęs ir nebestebina nieko. Verslininkė mano, kad ir greitas maistas šiuo metu Tauragėje dar tik naujovė, tačiau tikisi, kad tai perspektyvus.Kebabai buvo tik pradžia. Toliau vyksta verslo plėtra. Verslininkė plečia asortimentą. Neseniai įsigijo konvekcinę krosnį, kurioje kepa daugelį tradicinių patiekalų. Kiekvienas atvažiavęs gali paskanauti bulvių plokštainio. Neseniai ėmėsi ir picas gaminti. Visų patiekalų galima užsisakyti ir į namus. Tai taip pat vienas iš būdų prisitaikyti prie klientų poreikių.Negalima galvoti tik apie pinigusKauno kolegijos Tauragės skyriuje baigusi verslo administravimo studijas S.Macienė save laiko profesionale verslininke.- Mokiausi, nes man tai buvo be galo įdomu. Studijos man buvo tarsi savęs patikrinimas. Mokydamasi teorijos aš lyginau, ką savo versle dariau gerai, ko nepadariau ir kaip tai turėčiau daryti. O gindama vieną kursinį darbą labai susiginčijau su dėstytoju, įrodinėdama, kad tokia verslo plėtra įmanoma. Aš jam įrodžiau savo teoriją savo verslo pavyzdžiu. Darbas buvo įvertintas devynetu, – sako verslininkė.Dabar ji mano, kad versle prieš imantis ko nors naujo, viską būtina kruopščiai apskaičiuoti.- Pirmieji Lietuvos verslininkai griebdavosi naujos idėjos, ją pradėdavo įgyvendinti, o tik po to skaičiuodavo. Todėl Lietuvoje tiek daug įmonių žlugo, – įsitikinusi Silva. Todėl ji būsimiesiems verslininkams pataria nedaryti tokių klaidų. Verslininkės įsitikinimu, tik atkakliai ir daug dirbantys žmonės gali tikėtis sėkmės versle. Sėkmei pasiekti būtina dar viena sąlyga – verslininkas niekada negali galvoti tik apie pinigus.

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą