Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Su tauragiškiams jau puikiai pažįstama jaunąja atlikėja, projekto „Lietuvos balsas“ nugalėtoja Meide Šlamaite (20) susitinkame Klaipėdoje, susirandame atokią vietelę pasikalbėti apie jos kūrybą, vasarį tauragiškiams surengtą padėkos koncertą. Feminizmą, laimę ir ateities planus.
– Kuo Meidė šiandien gyvena?
– Šiuo metu dirbu bariste Tauragėje, ruošiu kavą. Tuo pačiu ir kuriu dainas, planuoju, kur galėčiau dainuoti, piešiu, žodžiu, gyvenu menais.
– Ir kaip sekasi dirbti?
– Nesu kavos mėgėja, tai nejaučiu didelės aistros ir pačiam darbui. Ir kai be aistros kažką darai, toks emocinis išsekimas atsiranda, kurio paprastai nebūna, kai dirbi mėgstamą darbą.
– Tavo aistra – dainavimas, tačiau nugirdau, kad neketini studijuoti dainavimo, kodėl?
– Bet kokios studijos labai įstato į rėmus, o kūrybai rėmai nereikalingi. Daug kas pasakys, kad studijos išmoko disciplinos ir šiaip visokių reikalingų dalykų. Bet aš manau, kad tų „įrėminimų“ jau gavau pakankamai, ir dabar kaip tik bandau nuo jų atsiriboti. Ir darsyk kišti save į juos nenoriu. Galų gale studijos yra tiesiog popierius, popierius visuomenei pasakyti, kad aš kažką sugebu. Man to nereikia.
Meidė Šlamaitė. Sigito Kancevyčiaus nuotrauka
– Buvai užsiminusi, kad tave domina tatuiruočių menas.
– Man labai patinka piešti, bet to tikrojo, gilaus, atsakymo, ar ši sritis tikrai mano, neturiu. Vis dėlto nemanau, kad mano piešiniai būtų tinkami atvaizduoti ant kūno. Pati turiu dvi tatuiruotes. Man patinka. Tatuiruočių meno reikėtų mokytis, lankyti kursus.
– Ar yra tekę gauti netaktiškų žinučių, komentarų?
– Būdavo, kad gaudavau, bandydavau atsakinėti, bet galiausiai nustojau. Iš pradžių nežinojau, kaip tokiais atvejais elgtis, stengdavausi įrodyti savo tiesą, pastovėti už save, bet išeidavo dar blogiau, ir lioviausi atrašinėti. Koks skirtumas, ką kitas mano apie mane, jeigu to žmogaus nėra mano gyvenime.
– Tavo kūryba labai unikali, savita. Iš tavo dainų pavadinimų būtų galima parašyti dar vieną ar kelias dainas. Neseniai išėjo tavo nauja daina „Lilita“. Apie moters stiprybę. Išgirdau joje kažkiek feministinės dvasios. Kaip kilo mintis paliesti feminizmo temą?
– Labai dažnai, kai rašau, iš pradžių nepagaunu, apie ką rašau. Paskui, parašiusi, kaip kokį voratinklį mėginu išnarplioti. Būtent šiai dainai pirmiausia parašiau priedainį. Prijaučiu feminizmui. Mane labai erzina seksistiniai pasisakymai apie moteris. Ir tiesiog išėjo daina iš viso to.
Meidė Šlamaitė. Briedis už kadro photography
– Dar bus dainų šia tema?
– Manau, taip. Visų pirma kas yra feminizmas? Tai nėra tiesiog, kad moteris palaiko moterį, dėl to, kad ji yra moteris. Tai būtų seksizmas iš kitos pusės. Man feminizmas, kai vyrai ir moterys turi lygias teises. Tai lygybė vieniems prieš kitus. Tai, kai siela palaiko kitą sielą. Todėl netgi daina apie meilę gali būti feministinė. Beje, visai neseniai mačiau per televiziją, kaip moteris feministinė nori nutraukti grožio konkursus. Nelabai suprantu, kodėl. Feminizmas bando pasakyti, kad drabužis nėra pakvietimas. Dabar labai aktuali ši tema. Manau, kad jeigu moteris nori būti laikoma grožio karaliene, tai yra jos reikalas. Tai nesusiję su feminizmu. Tai susiję su grožio standartais, tai visai kita tema. Manau, kad labai daug žmonių yra pasiklydę. Feminizmas tikrai nėra neapykanta vyrams. Moteris gali būti prisidariusi plastinių operacijų ir būti feministė. Grožis svarbu dėl savęs, o ne dėl kitų, juo labiau vyrų. Aš esu feministė tam, kas yra seksistas, bet feministe savęs neidentifikuoju.
– O tau neatrodo, kad feminizmas išsikreipė į neapykantą vyrams?
– Gal taip atsitiko dėl to, kad nemažai moterų teko sutikti vyrų, kurie jų negerbė.
– Pirmą kartą tauragiškiams surengei padėkos koncertą. Atsidėkojai už palaikymą „Lietuvos balso“ televizijos projekte. Koncerto metu pasakei, kad esi nepriklausoma atlikėja, ką tai reiškia ir kaip jautiesi būdama nepriklausoma?
– Tiesiog neturiu jokios sutarties, vadybininkų, toks atlikėjas plikas, basas. Nelengva, kai esi vienas. Turi suktis, kaip išmanai, bet yra ir pliusų – tavęs niekas nekontroliuoja ir niekam nereikia aiškinti, kodėl nori to, ko tu nori. Kai dirbi su grupe, turi tai paaiškinti, ypač vadybininkams.
– Kaip jauteisi po koncerto Tauragėje? Tavęs pasiklausyti atėjo nemažai klausytojų.
– Dvasiškai atsiskleidusi, laisvesnė, švaresne aura. Kai reikėjo grįžti į darbą, nesinorėjo, vis dar euforijoj buvau. Norėčiau daugiau koncertų. Ir kad jie būtų tik mano. Savo koncertuose noriu sukurti erdvę, kad žmonės ateitų taip, kaip nori apsirengę, kaip super herojai, ir vieni kitų neteistų dėl to.
– Tai buvo pirmasis tavo autorinis koncertas?
– Taip.
– Tavo įvaizdį kuria tavo mama?
– Šiaip mes bendradarbiaujame. Aš nupiešiu kostiumą, susikuriu veikėją, parodau mamai ir ji pasiuva. Aš dar tik mokausi siūti.
– Kaip gimsta tavo dainos?
– Man patinka idėja, kad menas yra galia. Ne visi ją supranta, net patys menininkai, savo kūrinį geriausiai supranta tas, kuris jį sukūrė. Yra du skirtingi dalykai – kai dainuoji namuose ir kai dainuoji ant scenos. Ir tas skirtumas visai ne dėl žmonių. Galėčiau ir tuščioje salėje dainuoti. Scenoje tarsi pasineriu į transą. Atrodo, nebėra manęs. Kai grįžtu į save po koncerto, negaliu pasakyti, kaip jaučiausi koncerto metu, nes buvau išėjusi – pakilusi.
Meidė Šlamaitė. „Lietuvos balsas“ nuotrauka
– Per tavo koncertą Tauragėje ir aš pajutau tą magiją, tarsi transą. Net nežinau, kaip tai paaiškinti. Tavo muzika palietė širdį. Tai tavo magija?
– Nuo mažens norėjau turėti galią, kad galėčiau žmonėms padėti. Išgydyti, tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Ir kai girdžiu tokius pagyrimus, paglosto dūšią.
– Kas padėjo tau surengti koncertą Tauragėje?
– Mama, rėmėjai, renginių vedėjas Laimonas, kanklininkė Erika. Žinai, kaip būna, geriausius žmones sutinki netyčia. Laimoną dažnai renginiuose sutikdavau. Šiltas žmogus, susibendravome. Susipažinau su Erikos mokytoja, man patiko, kaip ji grojo kanklėmis, bet kadangi ji ruošėsi išvykti, pasiūlė man savo mokinę. Labai norėčiau ateityje mūsų bendrų darbų su Erika. Man kanklės asocijuojasi su fėjomis ir vorais, kurie groja.
– Į tavo gyvo garso koncertą susirinko mažiau žmonių nei į kokio popso atlikėjo, kai dainuojama su fonogramomis. Nebuvo skaudu dėl to?
– Žmonėms nesvetimas bandos jausmas. Tačiau nieko blogo tame nematau. Blogiau, kai žmogus tik vaidina, kad jam kas nors patinka, o iš tikrųjų taip sako tik dėl to, kad tai trendas. Kuriu tai, ką jaučiu, o ne tam, kad pateisinčiau minios lūkesčius. Noriu surinkti savo minią.
– Kaip ir kasmet, metų pabaigoje klausytojai renka klausomiausias radijo dainas. 2022 metų „Power Hit radio“ Top 1 daina buvo būtent tavo daina „Chaoso rūmai“. Kaip dėl to jautiesi?
– Net nežinojau apie tai. O kai viskas įvyko, visi pradėjo mane sveikinti, iš pradžių nesupratau, kodėl, lyg ir ne gimtadienis… Tauragėje nėra „Power Hit radio“ dažnio. Todėl nieko nežinojau.
– Svajoji išleisti savo dainų albumą?
– Žinoma. Norėčiau surengti jo pristatymą koncertu teatre. Su šokėjais, su teatro estetika.
– Kokie tavo tolimesni planai, pažadai sau?
– Svajonių yra, bet planų nebeturiu. Vienintelis dalykas – būti laimingai ir nesvarbu, ką darysiu.
– O kas yra laimė, pagal tave – vidinė ramybė?
– Man svarbu atrasti laimę mažuose dalykuose. Savo gyvenimą įsivaizduoju ramų, bet jis nesusitapatina su mano pasirinktu keliu. Ramybė ateis tada, kai galėsiu daug koncertuoti.
– Tai ko laukti mums iš Meidės?
– Autorinių dainų. Įkvėpimo atsiranda iš bet ko. Iš sienos, iš grindų. Norėčiau surengti savo piešinių parodų. Jaučiu, kad su kiekvienu piešiniu vis tobulėju.
***
Meidė dėkoja visiems, kas jai padėjo surengti nemokamą padėkos koncertą tauragiškiams: įmonėms „Jupiter Bach“, „Agava“, „Senukai“, vizažistei Indrei Liočienei, koncerto vedėjui Laimonui Rimkui, informaciniams rėmėjams.
Kalbėjosi Simona Bendikaitė
