Tauragiškių Eglės ir Mindaugo Mančų šeima, pernai įsigijusi šalyje spėjusį išpopuliarėti prekinį ženklą „Sviestas sviestuotas“, šiemet plečia verslą – tauragiškius lepina gausesniu asortimentu, kepa įvairiausius kepinius, o prieš keletą dienų duris atvėrusiame atnaujintame „Tauragės“ viešbutyje atidarė gardėsių kepyklėlę.
Pradžia – kitame versle
Du žmonės, iki tol dirbę samdomus darbus ir nieko bendro neturėję su verslo pasauliu, įkūrė tauragiškiams gerai žinomą piceriją „Kings“. Paradoksalu, tačiau šią vietą įkūrusi Mančų pora ją perleido į kitas rankas, nes sako nebepajėgę visko aprėpti – ne tik reikėjo dirbti samdomus darbus, bet rūpintis savo naujagime Sofija. Vis dėlto Eglė ir Mindaugas nusprendė, kad ramus gyvenimas ne jiems, sutuoktiniai ir vėl grįžo į verslą – jiems pavyko įsigyti prekinį ženklą „Sviestas sviestuotas“ su visomis riešutų kremo gamybos receptūromis. O štai šiemet idėjų kupina šeimyna jau išplėtė verslą iki jaukios kepyklėlės-kavinės pačioje Tauragės širdyje, rekonstruotame viešbutyje „Tauragė“.
– Turėjome nedideles patalpas ir ten vietos mums labai trūko. Pradėjom ieškoti kitų, tačiau tinkamų patalpų Tauragėje labai trūksta. Mūsų prioritetas buvo miesto centras su automobilių stovėjimo aikštele. Kai pradėjo remontuoti viešbutį, paklausėm ir pasiūlė šią vietą, – kalbėjo E.Mančienė, pasidžiaugdama, kad dabar jau vietos pakanka viskam.
Lankytojas mato ne viską
Į naująją kepyklėlę-kavinę užėję lankytojai pirmiausia mato jaukią aplinką, staliukus, vitriną su kepiniais. Tačiau E.Mančienė atskleidė, kad tiek vietos, kiek turi prekybinėje salėje, dar turi ir pastato rūsyje, arba kaip Eglė su Mindaugu sako – cokoliniame aukšte. Ten ir verda didžioji dalis darbo – kepami kepiniai, ruošiami riešutų kremai, pakuojami siuntiniai. Iš viso 160 kv. m.
– Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, atėję į patikrinimą dar prieš atidarymą, svarstė, ar viskam čia užteks vietos pagal reikalavimus. O reikalavimai rimti – alyvuogėms, kremams, kepiniams, rankoms, įrankiams reikia atskirų kriauklių. Tai mes nepasismulkinom – turim 11 kriauklių, – šmaikštaudamas detalizavo M.Mančas.
– Norime, kad tauragiškiai pas mus ateitų ryte kavos atsigerti prieš darbą. O vakare būtų galimybė paragauti kokteilių. Bendradarbiausime ir su viešbučiu – kepsime jiems duoną, kai kuriuos kitus kepinius. Pradžia dabar labai sunki, tikimės, kad sausio mėnuo bus labiau kūrybinis, – viliasi Eglė, neslėpdama, kad rengiant patalpas buvo sudėtinga suprasti, kad kai kurios norimos interjero detalės juos pasieks tik per keletą mėnesių, tad viziją teko šiek tiek keisti.
– Ir fiziškai kai kas netilpo pro duris į rūsį. Pavyzdžiui, teko atsisakyti kai kurių didelių šaldytuvų, – vardijo sunkumus Mindaugas.
Socialinių tinklų jėga
Su vienu samdomu darbuotoju ir patiems savininkams dirbant kitose įmonėse „Sviestas sviestuotas“ išaugo iki įmonės su devyniais darbuotojais. Kol Mindaugas tvirtai laikosi savo darbo vienoje Tauragės įmonių, Eglė jau pilna koja pluša savame versle – įmonės direktoriumi lieka Mindaugas, o Eglė ėmėsi komercijos direktorės pareigų. Ją verslo sekėjai socialiniuose tinkluose nuolat mato – Eglė drąsiai į kamerą komentuoja apie prekių siuntimą, naujus produktus. „Tauragės kurjeriui“ pavyko sužinoti, kad sprendimas filmuotis prieš kamerą ir atvirai kalbėti apie verslo kasdienybę lėmė smarkiai išaugusius pardavimus internete.
– Gal pusę metų galvojau, kaip reklamuotis. Paskui išgirdau, kad reikia pačiai filmuotis, kalbėti į kamerą. Pirmą kartą įsijungiau telefono kamerą ir išjungiau – neturėjau ką pasakyti. Vėliau po mokymų pradėjau save filmuoti. Visada keliu iš pirmo karto nufilmuotą medžiagą, kalbu tauragietiška tarme, nes jei reikėtų taisyti kalbą, tai tektų labai daug kartų perfilmuoti viską, – juokiasi pašnekovė.
Eglė atvira – pradėjus save filmuoti ir publikuoti vaizdus verslo profilyje socialiniuose tinkluose pardavimai išaugo dvigubai. O praūžęs „juodasis penktadienis“ privertė kaip reikiant paplušėti, mat kartu supuolusios įkurtuvės ir galybė užsakymų įmonei tapo rimtu išbandymu.
– Tauragė dar nelabai apie mus žino. Pagal pirkimus internete matome, kad dauguma pirkėjų yra iš didžiųjų miestų. O ir dabar ateinantys dar nemato iškabos, jos nėra kol kas, žmonės klausia, ar čia senoji kepyklėlė. Savo klientams jau siūlome naujieną – kepinių be glitimo. Ir aš, ir Sofija negalime valgyti glitimo, tai siūlome tokius kepinius ir kitiems. Sakiau, jei nebus populiaru, tai pati viską suvalgysiu, – juokavo Eglė.
Ar Tauragėje lengva rasti gerų darbuotojų? Eglė sako, kad ne. Anot Mančų, užtenka paskelbti apie paiešką savo socialiniuose tinkluose ir reikalingi žmonės atsiranda.
Pašnekovų pora paklausta neslepia, kad Kaune ar Vilniuje šiame versle uždirbtų daugiau. Tačiau abu tauragiškiai nusprendė verslą puoselėti arčiau šeimos narių ir giminių.
2 komentarai
Labas,
Pirmiausia išmokykit barista ruošti kavą,tada gal kiek ir išsilaikysit.
Kiėk pažįstu nėra sąžiningas “verslininkas “