Trečiadienio vakarą Tauragės bendruomenių namuose sugužėjo pilna salė tauragiškių į susitikimą su lenktynininku Roku Baciuška. Susitikimo metu netrūko įspūdžių iš Dakaro, iki šiol negirdėtų istorijų bei dovanų didžiausiems gerbėjams.
Tauragiškis Rokas Baciuška šiemet ir vėl įėjo į Lietuvos istoriją – antrus metus iš eilės į gimtinę parvežė beduino statulėlę iš legendinių ir sudėtingiausiomis laikomų Dakaro lenktynių. Nors atkakliai siekė nugalėtojo titulo, techninės kliūtys lėmė jaunam sportininkui antrą vietą. Nepaisant to, Tauragėje jis sutiktas kaip tikras nugalėtojas.
Susitikimo metu R.Baciuška pasakojo savo kelio ieškojęs kaip ir visi vaikai – išbandė ne vieną skirtingą būrelį, kol tėtis pasiūlė išbandyti vairuoti kartingus.
– Beveik pusę savo karjeros praleidau su kartingais. Aš tikrai nežinojau, ko noriu. Bet tėvai pasiūlė – tai ačiū jiems. Dabar džiaugiuosi tuo, ką darau, – sakė R.Baciuška, dabar jau sunkiai beatsimenantis savo pirmąjį laimėjimą, kurio ir emociją neslepia pamiršęs. – Gyvenu šia minute, tikslai yra laimėti Dakarą. Bet širdy mes esam nugalėtojai.
Paklaustas, kurios Dakaro lenktynės tauragiškiui buvo sunkesnės, R.Baciuška nedvejoja – psichologiškai sunkiau būta šiemet, mat jautė atsakomybę prieš rėmėjus. Žiūrovams atviravęs sportininkas prasitarė, kad paskutinė lenktynių naktis liko nemiegota.
– Visą sezoną važiavome, tapome Pasaulio čempionais ir liko tas trijų mėnesių tarpas iki Dakaro. Per juos gyvenau aktyvų gyvenimą – fizinis krūvis, su treneriu, masažai. <…> Pagrindinis ginklas buvo tas, kad pusę savo karjeros važiavau su kartingu. Tai davė gerus pagrindus, – kalbėjo R.Baciuška.
Lenktynininkas su žiūrovais pasidalino ir Dakaro užkulisiais.
– Net tie, kurie važiavo penkiolika dakarų, sakė, kad šiemet jis buvo labai sunkus. Buvo iš upių, pavyko mums pravažiuoti, kaip aš sakau, Nemuną, – vaizdžiai kalbėjo Dakaro dalyvis.
Per dykumą važiavęs lenktynininkas kalbėjo, kad geba pasikeisti kai kurias dalis, vežasi kai kurias atsargines, būtiniausius įrankius. Tačiau esama gedimų, kurių vidury dykumos sutvarkyti, deja, nepavyks.
Sportininkas neslepia, kad dalyvaudamas Dakaro lenktynėse sulaukė įvairių komentarų ir ne vienas jų buvo – pamokymai, kaip važiuoti. Tačiau labiausiai jauną lenktynininką stebina vyresniųjų nuostaba, kad vos 23-ejų lenktynininkui gali paskausti nugara.
– Pavažiuoti tokius kilometrus – ir nugara gali pareiti, ir smegenėlės gali atsikratyti. Tu rizikuoji savo gyvybe. Dakaras kone kasmet atima vieną gyvybę. Šiemet atimta žiūrovo gyvybė, – rėžė sportininkas.
Sportininkas atskleidė, kad vasarį planuoja išvykti su šeima slidinėti. Po atostogų nieko nelaukdamas keliaus į Abu Dabį toliau lenktyniauti. Šiuo metu visi sportininko prioritetai sudėlioti taip, kad pavyktų laimėti Pasaulio čempionatą.