Ar mano senelė buvo nekalta mergaitė?

Po šių Seimo rinkimų dėl įvairių priežasčių kilo daugybė aistrų, diskusijų dėl rinkėjų balsų pirkimo. Kas, kaip, kodėl laimėjo rinkimus?
Apie tai kalba aukščiausi šalies valdininkai, ministrai ir bobutės. Tenka tik stebėtis, kad apie senus, labai gerus žinomus rinkimų nesklandumus ir suktybes tik dabar išgirdo ir sužinojo įvairiausio lygio valdininkai. Rinkėjų papirkinėjimai, spaudimas, šantažavimai įvairiais būdais ir metodais jau vyksta 20 metų, bet tai įrodyti labai sudėtinga. Nors dabar kažkodėl labai skubiai, neanalizuojant giluminių procesų, pakeisti įstatymai, bet tai ne išeitis. Teismai, priimdami įvairius sprendimus dėl papirkinėjimų, daugiau vadovaujasi politiniais motyvais, o ne juridiniais argumentais. Papirkinėjimams labiau pasiduoda asocialūs asmenys, o jeigu jų daug, tai didelė pačios valstybės bėda. Balsuoti dykai ar už atlygį – irgi žmogaus pasirinkimo teisė.O tikrovė tokia: pavienių partijų pergalę lemia įvairūs finansiniai srautai, gana sudėtingi ir paslaptingi. Tai, ką rodo įvairios deklaracijos ir ataskaitos, yra labai maža ledkalnio viršūnėlė. Rajonuose ypač didelės įtakos turi rajono savivaldybės administracijos ir joms pavaldūs asmenys. Pavienių savivaldybių vadovai atviru tekstu reikalauja iš seniūnijų ir kitų savo pavaldinių savos partijos pergalės. Esą, jei taip neįvyks, problemų turės visi – nuo valytojų iki seniūnų. Spaudimą jaučia ir savivaldybių įmonių vadovai. Sudėtinga atskirti, kur psichologinis teroras, kur baimė prarasti darbą, kur paklusnumas ir prisitaikymas, kai žmogus neturi kitos išeities. Tai vyrauja įvairiuose valdymo lygiuose. Daugelis valdininkų laikosi įsikibę savo kėdžių.Žmonės kažkodėl labai abejingi politiniams prostitutams (ideologijų keitimui už pinigus). Buvo vienoje partijoje, perbėgo į kitą, gal tai kažkaip buvo atlyginta. Su gailesčiu stebėjau, kaip pasityčiodami televizijos kanalai rodė gyvenimo iškankintus veidus, kurie pardavinėja balsus. O kaip atrodo moraliniai veidai tų žmonių, kurie parsidavinėja ideologiškai? Ir kaip atrodė jų pirkėjai? Jie užima aukštesnę socialinę padėtį. Turi išsilavinimą, šeimas ir vaikus ir dažnai moralizuoja, kaip reikia gyventi, kaip melstis, kaip mylėti tėvynę. Bet daugeliu atvejų gyvenimas skaudžiai baudžia tuos, kurie nešvariomis rankomis darė politiką.Politinis prostitutizmas vyrauja nuo rajono savivaldybės tarybos narių iki aukščiausių šalies valstybės pareigūnų. Kad būtų sąžiningi ir garbingi rinkimai, reikėtų įvertinti įvairius argumentus ir paruošti atitinkamus įstatymus.Vertinant buvusius kandidatus į Seimą Tauragės rajone, jų deklaracijas kyla prieštaringų minčių –  vieni lyg tyčiojasi iš žmonių, pateikdami tuščias deklaracijas, kiti kažkaip tampa milijonieriais, treti reklamuojasi, dar kiti eina kaip į žaidimą. Seimo nariai turi spręsti valstybės klausimus, bet valstybė susideda iš regionų ir žmonių. Iš kandidatų taip ir neišgirdome, kodėl mūsų rajonas yra depresinis. Žmonėms labai svarbu komunaliniai mokesčiai, pavyzdžiui, kodėl taip brangiai mokame už šiukšlių išvežimą, ir dar laukia kiti didesni nemalonumai. Liūdna tai, kad Tauragės rinkimuose dalyvavo tik 47,4% rinkėjų, penkiais procentiniais punktais mažiau nei Lietuvos vidurkis. Čia būtų galima padėti tašką.Teko iš įvairių šaltinių girdėti įvairių nuomonių apie Pagėgių savivaldybės darbą, esą ten absoliutizmas, diktatūra, ten valdžia ilgalaikė ir amžina. Bet šių metų rinkimai į Seimą parodė ką kitą – kad ir atvykėlis gali laimėti rinkimus. Gal ten kažkam kažko trūko, nusibodo.Kas gali paneigti, kad pavieniams to rajono valdininkams po rinkimų buvo nelabai linksma. Galbūt panašaus likimo būtų sulaukę mūsų valdininkai, jeigu rinkimų rezultatai būtų kitokie.