Briuselio valdininkai nesuvokia Ignalinos atominės elektrinės uždarymo problemų masto

Esu vienas iš Lietuvai atstovaujančių Europos Parlamento (EP) narių, kurie nuolat ES institucijoms primena apie stringantį Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo finansavimą. Kartais susidaro įspūdis, kad Briuselio valdininkai ir net politikai iki galo nesuvokia šio objekto demontavimo darbų masto ir jų sudėtingumo. Įdėjau nemažai pastangų, siekdamas, kad EP nariai savo akimis išvystų IAE ir įsitikintų, kad, kalbėdami apie jos uždarymo problemas, nieko neperdedame. Š. m. liepos mėn. IAE lankėsi EP Biudžeto kontrolės komiteto delegacija, kuri susipažino su darbų eiga, išklausė užsakovų ir rangovų paaiškinimus dėl iškylančių nesusipratimų bei galėjo įvertinti bendrą problemos mastą. Šio vizito metu EP nariai išsakė nemažai kritinių pastabų dėl darbų organizavimo, tačiau, nepaisant to, esu tikras, užsitikrinome nemenką Biudžeto kontrolės komiteto paramą, sprendžiant IAE uždarymo finansavimo klausimus.
Lankantis IAE apima nerimas. Maždaug 1000 ha teritorijoje stūkso dešimtys masyvių pastatų. Net uždarytoje elektrinėje nuolat dirba apie 2500 darbuotojų, taikomos specialios saugumo procedūros ir nuolat tikrinama dėl radiacinio užterštumo.Vargu ar galima ignoruoti šio objekto įtaką regiono ekonomikai, juk IAE dirbo didelė dalis Visagino gyventojų. Šio miesto socialinė-ekonominė būklė daug priklausė nuo elektrinės. Todėl jos uždarymo projektai apima ištiso regiono ekonominį perorientavimą. Ne veltui Lietuvos stojimo į ES sutartyje yra pabrėžiama, kad IAE uždarymas gali būti nepakeliama našta mūsų valstybei.Vienintelė visame pasaulyjeVaikštinėdamas po uždaromą atominę elektrinę,  supranti, kad IAE uždarymas nėra vien finansinė problema. Nors, suprantama, šis dalykas yra opiausias. Nevalia sumenkinti ir saugumo reikalavimų. Vadinkime tai radiacijos sauga ar nacionaliniu saugumu, abiem atvejais būsime teisūs. Juk kalbama eina apie vienintelio tokio pasaulyje branduolinės energetikos objekto uždarymą. Čia reikalingi milžiniški resursai ir patirtis, kurios, deja, neturi niekas, nes dar neteko ir turbūt neteks demontuoti tokio tipo atominių reaktorių.Ko gero, ES institucijose, o ir pačioje Lietuvoje, nedaugelis žino, kad Sovietų Sąjunga šį objektą statė ne tik mūsų respublikos, bet visos Sąjungos reikmėms. Karo atveju ši elektrinė turėjo aprūpinti Šiaurės rytinius Rusijos rajonus. Todėl IAE  buvo projektuojama kaip strateginis objektas, kuris vienintelis pasaulyje  galėjo veikti net ir tada, kai keičiamos branduolinio kuro kasetės. Nenutrūkstamą elektros energijos srautą pagal projektą turėjo tiekti keturi branduoliniai reaktoriai. Laimei buvo pastatyti tik du. Antraip šiandien turėtume vykdyti dar sudėtingesnį elektrinės demontavimo projektą.Būtent ši aplinkybė lemia, kad skirtingai nuo slovakų ir bulgarų, kurie taip pat turi senų atominių elektrinių uždarymo problemų, Lietuvos atvejis technologiškai yra kur kas sudėtingesnis. Todėl natūralu, kad IAE uždarymas yra brangesnis bei reikalaujantis daugiau laiko. Laiko veiksnys, beje, taip pat  yra ne paskutinis dalykas, nes negalima branduolinio objekto uždarymo vykdyti neribotą laiką. Kitaip rizikuotume sukurti dar vieną Černobylį Europos centre. Rizikuotume ne vien savo tautos ateitimi, bet ištiso regiono branduoliniu saugumu.IAE uždarymo reikalai krypsta Lietuvai nepalankia kryptimi. Parengtas EP pranešimas šiuo atžvilgiu yra gana kritiškas, o atviros kritikos iš EP narių lūpų netrūksta ir viešojoje erdvėje. Europos politikai klausia, kur dingo IAE uždarymui jau skirti pinigai. Tikrovėje maždaug pusė šių lėšų yra išleista uždarymui reikalingų pastatų, įrengimų bei pakaitinių elektros energijos pajėgumų statyboms.Atnaujinti IAE darbo neįmanomaES institucijose spekuliuojama tvirtinant, esą elektrinės uždarymo darbai yra pasistūmėję į priekį tiek menkai, kad nors ir šiandien galima atnaujinti branduolinių reaktorių darbą. Iš tikrųjų tokių galimybių nėra. Iš pirmojo reaktoriaus jau iškeltos visos 1661 branduolinio kuro kasetės, antrajame šie darbai jau baigiami. Vėliau šios kasetės privalės mažiausiai 5 metus aušti specialiuose baseinuose. Dar viena priežastis, kodėl elektrinės darbo atnaujinti nebepavyktų, yra ta, kad  vienintelis fabrikas Rusijoje, gaminęs specialiai Ignalinos reaktoriams pritaikytas kuro kasetes, taip pat jau yra uždarytas. Todėl kaltinimai Lietuvai, kad esą ketiname atnaujinti atominės elektrinės darbo, yra neteisingi. Mūsų šalis neketino ir neketina atnaujinti uždarytos jėgainės darbo.Visiškai nepriimtini yra Briuselio pareigūnų siūlymai IAE  demontavimo darbus atlikti struktūrinių fondų ir netgi žemės ūkiui skiriamų lėšų sąskaita. Akivaizdu, kad struktūrinių fondų panaudojimas šiam tikslui ne tik iškreiptų pačią šių fondų idėją, bet ir šalies ekonominės ir socialinės perspektyvos požiūriu taptų „akmeniu po kaklu“. Ilgiems dešimtmečiams būtų užprogramuotas mūsų atsilikimas ne tik nuo senųjų ES valstybių, nepalyginamai daugiau už mus finansinių galimybių turėtų ir naujosios šalys. Atsakant į šiuos pasiūlymus, neprošal prisiminti Lietuvos stojimo į ES sutarties 4 priedą, kuriame pripažinta, jog mūsų šaliai šio objekto uždarymas būtų nepakeliama našta, o todėl turi būti užtikrintas adekvatus finansavimas.Situacija komplikuojasi dar ir dėl to, kad EK IAE uždarymui siūlo papildomai skirti 230 mln. eurų, kai tuo tarpu realus lėšų poreikis demontavimo darbams atlikti yra apie 1,5 mlrd. eurų. Ir nors mūsų argumentai yra gana svarūs, dar neaišku ar pavyks įtikinti ES pareigūnus, kad jų siūloma lėšų suma yra akivaizdžiai per maža.  Todėl Lietuvos pusė turi dėti visas pastangas ir išnaudoti visas galimybes, kad ES institucijų atstovams įrodytų problemos mastą ir sudėtingumą. Itin svarbus yra Lietuvos atstovų kalbėjimas vienu balsu, nes iki šiol mes patys abejojome savo galimybėmis išsiderėti palankesnes IAE uždarymo finansavimo sąlygas.Dar ir dar kartą svarbu priminti, kad IAE niekada nebuvo Lietuvos projektas. Tai buvo strateginis Sovietų Sąjungos objektas, kurį paveldėjome kartu su  Europos Sąjunga. Todėl būtų tiesiog nesąžininga, jeigu šią problemą būtume priversti spręsti nacionalinio biudžeto lėšomis. Nei Lietuva, nei kita panašaus dydžio valstybė negalėtų skirti šių sumų tokio sudėtingo energetikos objekto demontavimui. Tuo labiau tokiu laikotarpiu, kada turime spręsti ekonominės krizės padarinius ir vos pajėgiame suvaldyti biudžeto deficitą. Kita vertus, pernelyg uždelstas jos uždarymas gali kelti radiacinio užterštumo grėsmę ne vien Lietuvai, bet ir visam aplinkiniam regionui.Pavojaus varpai turi skambėti garsiauEP narių vizitas į uždaromą IAE, tikiuosi, atneš naudos, derantis su Briuselio institucijomis dėl pakankamo darbų finansavimo. Tačiau pasikliauti vien šiuo vizitu nereikėtų. Ne itin palankią EK poziciją skiriant reikiamą lėšų sumą gali paveikti ir aktyvi aukščiausių valstybės pareigūnų veikla, jų nuolatinis bendravimas su ES vadovais, nušviečiant IAE darbų eigą. Deja, šio aktyvumo pasigendama. Dar pavasarį, suprasdamas situacijos rimtumą, kreipiausi į Ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir Užsienio reikalų ministrą Audronį Ažubalį, kviesdamas pasinaudoti visomis valstybės derybinėmis galiomis ir siekti, kad Lietuvos poziciją palaikytų kitos EP frakcijos. Ypač svarbu, kad šią poziciją paremtų EP Krikščionių demokratų ir liberalų politinės grupės.Akivaizdu, kad IAE finansavimą užkrovus šalies nacionaliniam biudžetui, tai pajustų gyventojai, verslas, nukentėtų viešasis sektorius. Elektrinės uždarymui nukreipdami struktūrinių fondų pinigus, atsidurtume silpnesnėse konkurencinėse pozicijose kitų ES valstybių atžvilgiu. Blogiausiu atveju tektų rinktis teisinį problemos sprendimo kelią, nes IAE uždarymo pakankamas finansavimas yra nedviprasmiškai aptariamas stojimo į ES sutartyje.Š. m. gegužę EP buvo rengiama rezoliucija dėl senųjų atominių elektrinių uždarymo Lietuvoje, Slovakijoje ir Rumunijoje. Šiai rezoliucijai pateikiau net 26 pataisas, kuriomis raginau EK komisiją aktyviai įsitraukti į šį procesą, prisiimti atsakomybę už sklandų finansavimą, nepalikti nacionalinių vyriausybių vienų, nes jos nepajėgios spręsti visų iškylančių problemų. Verta paminėti ir tai, kad buvau minėtosios EP rezoliucijos šešėlinis pranešėjas. Todėl visose savo kalbose ir pranešimuose raginau EK kartu su konkrečių valstybių vyriausybėmis prisiimti atsakomybę už senųjų atominių elektrinių uždarymo darbų organizavimą ir veiksmingą  šio proceso priežiūrą. Ne kartą EK priminiau, kad pastaroji, įpareigodama mus uždaryti atomines elektrines taip pat tapo atsakinga už šio proceso saugumą ir efektyvumą, nes tokio masto projektai nedidelėms valstybėms yra akivaizdžiai per brangūs.Tikiuosi, kad šios mano pastangos nebus bevaisės ir susitarimas su EK dėl IAE uždarymo finansavimo 2014-2020 m. laikotarpiu bus pasiektas. Tačiau dar kartą noriu priminti, kad pavojaus varpais dėl galimai nepalankios derybų eigos turi skambinti aukščiausi valstybės vadovai, politikai ir atsakingi pareigūnai.