Donkichotiška Povilo Gylio politika

Iš tiesų labai sudėtinga atrasti save politikoje, kai nori tikrai gero rezultato ir tuo pačiu metu vengi susaistyti save darbo Seime atsakomybe. O tie, kurie būna išrinkti į valdžios struktūras, tampa (privalo tapti) profesionalais, nes nuo to priklausys jų sprendimų kokybė ir visų nuo šių sprendimų priklausiančių žmonių bei institucijų gerovė. Povilo Gylio idėja paprasta ir tuo pačiu metu labai rimta, nes siekdamas paveikti rinkėjus, o per juos – rinkimų rezultatus, jis siekia sukurti atsvarą partijoms bei politinėms struktūroms šalia jų, šiandien turinčioms beveik visišką monopolį valstybės valdymui.
Nepartinis demokratinis judėjimas tokiu būdu galėtų tapti savotišku ekspertų pritraukimo centru, kur jie galėtų išsakyti ir diskutuoti savo idėjas bei pasiūlymus ir tuo pačiu metu kritikuoti ir teikti rekomendacijas tiems, kurie valdžioje. Todėl žvelgiu į šį judėjimą rimtai, nes jame matau galimybę išplėsti politinį lauką ir politinių žinių šaltinį kitiems, besidomintiems politika. Kita vertus, toks judėjimas naudingas visuomenei jau vien tuo, kad jis skatins rimtą ir atsakingą piliečių požiūrį į politiką, rinkimus bei valdžią.Mat esame linkę kaltinti valdžias dėl jų neveiklumo ar ydingumo, bet užmirštame, kad tas valdžias išrenkame patys. Todėl P.Gylio idėją galima būtų vadinti dar vienu specializuotu visuomeniniu universitetu, kuriame brandinama pilietinė visuomenė. Pats P.Gylys savo iniciatyvą vertina kaip visuomenei svarbų ir privalomą politinės kultūros diegimą. Čia galima varijuoti įvairius veiklos būdus, nes svarbiausia yra ne daryti įtaką sprendimams, bet ugdyti pilietinę atsakomybę bei rimtos politikos supratimą. „Kad darbas būtų efektyvus ir būtume efektyvi pilietinė opozicija, svarstysime galimybę suformuoti šešėlinę piliečių vyriausybę. Opozicija to nesugeba, tad galbūt padarysime mes. Šešėlinės vyriausybės atšakos tradiciškai būtų komitetai, o dėl fantazijos ir žaismingumo kodėl nepavadinus tų atšakų ministerijomis? Iš pavienių švietimo darbuotojų, ekonomistų, socialinių reikalų žinovų ar energetikų grupių būtų formuojamos atskiros piliečių ministerijos. Ir nesvarbu, kokia būtų valdžia, taip jai oponuosime. Paremsime teisingus valdžios sprendimus ir kritikuosime žalingus. Jeigu nutartume veikti tokiu modeliu, kiekvienas galėtų prisidėti savo srities žiniomis ir gebėjimais“.Belieka palinkėti nenuleisti rankų šio judėjimo iniciatoriams, o piliečiams – suvokti, kad politinės partijos, politikai yra atsakingi ir tuo pačiu efektingi tada, kai tokia yra visuomenė, reikalaujanti iš jų atsakomybės ir profesiškai aiškaus veiksmo. Kol mes manysime, kad tai valdžios reikalas pakeisti mūsų gyvenimą, tol valdžia bus bloga, o mes – varguoliai.Bet ar nebus taip, kad visi pritars, daugelis palinkės sėkmės ir retas kuris pats pasiryš dalyvauti ir sąmoningai veikti? Labai nesinorėtų, kad mes turėtume dar vieną Donkichotą ir dar vieną po rinkimų užmirštą politinę iniciatyvą.