Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) Priežiūros komitetas pagaliau sureagavo į partijos tarybos rekomendaciją iš naujo apsvarstyti sankcijas į tarpusavio konfliktą įsivėlusiems Vilniaus merui Viliui Navickui bei sostinės savivaldybės kontrolieriui Šarūnui Skučui. Ir, nors jau praėjo daugiau nei pora savaičių nuo Vilniaus mero skandalo, pagaliau tas, kuris veikė nederamai – iš esmės priešingai nei buvo deklaruota TS–LKDP rinkiminėse programose, yra išvytas iš partijos.
Manau, jei žiniasklaida nebūtų sutelkusi dėmesio į šį konservatorių „vertybes“ puoselėjantį asmenį, jis ir dabar būtų likęs partijoje ir tikrai jo postas niekam partijoje nekeltų klausimų. Jau kitaip TS–LKDP pasielgė Alytuje, kur irgi išlindo konservatorių atstovo darbeliai. Dabar Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai nusprendė nedelsdami stabdyti Specialiųjų tyrimų tarnybos sulaikyto Alytaus savivaldybės administracijos direktoriaus konservatoriaus Giedriaus Čereškevičiaus narystę partijoje. Taigi tendencija (matyt prieš rinkimus dar pamatysime ne vieną asmenį, kuris taps trukdžiu partijos rinkiminei pozicijai užtvirtinti) ryškėja – politikai ir valdininkai, esantys valdžioje pakliuvo į intensyvaus dėmesio zoną. Tai normalus ir reikalingas reiškinys. Manau, kad visuomenė imsis daugiau kalbėti apie visų partijų politikų nusižengimus. Bet viena specifinė tendencija verta būti šio straipsnio ašimi: TS–LKDP ir LSDP elgsenos panašiose situacijose. Ne paslaptis, kad ir LSDP gretose yra politikų, kurie neverti nei politikų vardo, nei būti vadinami padoriais, tačiau partijos reakcijos, strateginiai vidaus organizacijos tvarkos sprendimai skiriasi.Konservatoriai iškilus problemai su V.Navicku tarsi vieninga siena ėmė jei ne ginti, tai teisinti ir minkštinti jo problemą, nors visiems buvo aišku, kokia tai asmenybė ir kur jis gali nuvesti Vilniaus konservatorius. TS–LKDP vadovai (gal tik išskirčiau I.Degutienę, kuri neužmiršta principų vertės politikoje) siekia ne išspręsti kilusius klausimus, kiek užglaistyti ir palikti juos tolimai ateičiai, jei dar kas nors tada jų imsis. Taigi konservatoriai demonstruoja realų silpnumą vidaus struktūros valdymo bei partinės vertybinės disciplinos palaikyme. Ar vertybės ištirpo, ar vadovai suskydo? Kitaip atrodo LSDP, kur problemos panašios, bet sprendimai kiti: nusižengę, intriguojantys pakliūna į vadovybės (čia jaučiasi tvarkingas A.Butkevičiaus požiūris į atsakomybes) bei tarybos svarstymus, viešumoje apie juos kalbama ne todėl, kad kažkas išneša šiukšles, o todėl, kad tai reikia apsvarstyti visiems. Ir Alytuje, kur meras Česlovas Daugėla yra buvęs jų atstovu. Jis buvo jau daug anksčiau pašalintas iš Socialdemokratų partijos, nes dar tada, paaiškėjus jo elgesiui, buvo priimtas adekvatus sprendimas. Todėl dabar Alytuje LSDP gali jaustis ramiai, nes žino, kad savo vidaus problemą jie išsprendė laiku. Jiems nereikia daryti žingsnių jau po to, kai STT ar kitos tarnybos areštuoja partijos narį. Lygiai taip pat buvo pasielgta ir su A.Šedžium, kuris demonstravo nekorektišką elgesį politikoje. Taigi socialdemokratai, turėdami pakankamai problemų partijos viduje, atrado vertybinį algoritmą sudėtingų klausimų sprendiniams. Tad jų ateitis politiniame lauke, regis, ima stiprėti. Na, o konservatoriai dar turės apsispręsti, ar būti partija, kuri nebijo viešumos ir su tuo susietų kardinalių sprendimų pradžią net savo artimų partiečių atžvilgiu, ar likti pilna vidaus problemų ir pasimetusia tarp vertybių.
Dvi vertybės – dvi politinės pasekmės
Dalintis:
Žymos:
Dalintis:
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai