Emocijos ir diskusijos dėl skalūno dujų dar nenurimo

Dar net nežinia kokiais kiekiais kažkur giliai gelmėse glūdinčios skalūno dujos jau skaldo Lietuvą. Klausimas viešojoje erdvėje formuluojamas taip: kas už skalūną – tas už Lietuvą, kas prieš jį – tas ir prieš mus! Tai nieko naujo – tuo pasižymi kiekviena rimtesnė diskusija, ypač turinti rimtą finansinį užnugarį.
Visai neseniai Pagėgiuose mano iniciatyva ūkininkai su specialistais dar kartą diskutavo šia labai opia tema. Žmonės kėlė klausimą, ko galima tikėtis iš skalūno dujų žvalgybos ir gavybos, kaip tai paveiks šio krašto gyventojus, ypač ūkininkus, ir jų veiklą, atneš šis procesas apčiuopiamos naudos ar tik nuostolių ir sužlugdytą žemės ūkį.Pamario krašto ūkininkai net po susitikimo su Juozu Mockevičiumi, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriumi, Algiu Bagdonu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktoriumi, einančiu direktoriaus pavaduotojo pareigas liko kategoriški – jokios naudos iš skalūnų dujų gavybos nebus. Gavę atsakymus į jiems rūpimus klausimus, neprieštarauti, ūkininkų teigimu, jie galėtų nebent tik skalūnų dujų žvalgybai.Labiausiai žmonėms ir man pačiam neramu dėl pavojaus, kad žemė ir gėlas vanduo gali  būti užteršti. Ko gero, dėl to, kad trūksta informacijos. Nežinomybės, o dabar jau ir pašaipų įaudrinti žmonės į viską reaguoja daug nepatikliau. Nežinojimas gimdo nepasitikėjimą, o nepasitikėjimas iššaukia protestus. O šioje situacijoje yra daugybė neatsakytų klausimų.Energetinis nepriklausomumas neabejotinai yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos prioritetas. Šiuo metu Europos dujų rinkos apimtis siekia apie 520 mlrd. kubinių metrų per metus. Dalis jų gaunama iš bendrijos telkinių Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose, tačiau daugiau nei 60 proc. dujų išteklių importuojama iš trečiųjų šalių, ir šis skaičius, prognozuojama, greit viršys 80 proc.Skalūno dujos daro revoliuciją energetikos rinkoje. Ekspertai prognozuoja nepaliaujamą jų gavybos augimą. Amerikoje skalūno dujos jau tapo XXI amžiaus auksu. Joms įkandin mėgina bėgti ir Europos, ir kitos pasaulio valstybės. Tačiau Europa, o kartu ir Lietuva, negali aklai kopijuoti JAV patirties jau vien dėl to, kad Europos gyventojų tankis yra daug didesnis nei Amerikoje.Pagal pasaulinę praktiką leidimas žvalgybai sėkmės atveju yra ir leidimas dujų gavybai. Optimistinėmis prognozėmis, čia gali būti apie 100 milijardų kubinių metrų dujų. Pesimistiniais vertinimais – viso labo tik 30 milijardų. Per metus Lietuva sunaudoja 3 milijardus kubinių metrų dujų.Vis dėlto šių netradicinių dujų šaltinių eksploatavimas kelia didelių aplinkosauginių ir socialinių pavojų. Bet kuri žmogaus intervencija daro žalą aplinkai. Ar dešimties metų verslas gali atpirkti tą žalą, kuri gali būti padaryta Lietuvos požeminiams vandenims, kurių jau ištirti ištekliai sudaro daugiau kaip 2 milijonus kubinių metrų per parą? Tiesa, mes patys kol kas sunaudojame tik apie ketvirtadalį. Geriamojo vandens pasaulyje jau dabar ima trūkti. Europos Parlamento duomenimis, pasaulyje dėl vandens ir sanitarijos trūkumo kasmet miršta 8 milijonai žmonių, daugiau kaip milijardas negali lengvai ir prieinamomis kainomis gauti geriamojo vandens. Europos Komisijos duomenimis, mažiausiai 11 proc. Europos gyventojų ir 17 proc. Europos teritorijos jau dabar yra paveikti vandens trūkumo.Tad šia problema Seimas yra susirūpinęs. Jau šį ketvirtadienį Seime planuojama priimti Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas. Jei jos bus priimtos, skalūno dujų žvalgybos, juo labiau gavybos, nebus galima imtis be rimto poveikio aplinkai vertinimo. Tai iš dalies užkirs kelią ir piktnaudžiavimo bei aplinkos žalojimo atvejams.Būtent dėl galimo žalingo poveikio aplinkai aš laikausi nuomonės, kad skubėti šiuo atveju negalima, būtina viską išsiaiškinti, gerai pasverti ir tik tuomet priimti sprendimus. Džiaugiuosi, kad patys žmonės siekia gauti daugiau žinių ir pageidauja dalyvauti tokiuose susitikimuose. Asmeniškai aš pasirengęs ir ateityje diskutuoti. Kaip ir šį kartą, kviesimės atsakingus, kompetentingus specialistus, galinčius mus informuoti.